Kelininkai – apie nuvalkiotą frazę: žiema netikėtai užklumpa ne mus, o nepasiruošusius vairuotojus

Šią savaitę išsipildė sinoptikų prognozės ir Lietuva sulaukė žiemą primenančių orų. Dalį Lietuvos jau buvo užklojęs plonas sniego sluoksnis, šalies keliai vietomis taip pat buvo padengti plikledžiu. Važinėjantiems automobiliais su vasarinėmis padangomis tokios orų išdaigos taip iššūkiu, kadangi pernai pirmojo sniego sulaukėme 10 dienų vėliau.

Kelininkams šis metas reiškia artėjantį darbymetį. Prevenciniai pabarstymai, siekiant apsaugoti vairuotojus nuo nelaimių, įvyko dar spalio mėnesio pradžioje. Visgi kelininkai nežada atsipalaiduoti, nuolat stebi orų prognozes ir žada, jog šiemet frazių apie netikėtai juos užklupusią žiemą neprireiks.

Kelius barstė anksti

Mindaugas Rinkevičius, laikinasis VĮ „Automagistralė“ direktorius, Alfa.lt papasakojo, kaip kelininkai ruošiasi žiemai. „Mūsų įmonė prižiūri pagrindines šalies magistrales Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys.

Didžiausio eismo intensyvumo keliai – magistraliniai keliai Vilnius–Kaunas–Klaipėda, „Via Baltica“, Vilniaus pietinis aplinkkelis bei kelio Vilnius–Panevėžys ruožas nuo Vilniaus iki Širvintų ir kelio Vilnius–Prienai–Marijampolė ruožas nuo Vilniaus iki Trakų yra prižiūrimas visą parą. Likusius magistralinius kelius kelininkai prižiūri nuo 4 iki 22 val.

„Jau nuo spalio 15 dienos pas mus prasidėjęs žiemos sezonas ir mes jau jos laukiame bei ją pasitinkame ne laukdami netikėtumų, bet užbėgdami jai už akių“, – teigė jis.

Anot pašnekovo, pirmasis prevencinis barstymas, įvyko spalio 9 dieną kelyje Vilnius–Panevėžys. Kadangi maždaug 30 kilometrų atkarpoje vakare lijo ir sinoptikai naktį prognozavo žemą temperatūrą, buvo nuspręsta nerizikuoti eismo dalyvių saugumu ir kitos dienos rytą barstytuvai išvažiavo į kelią.

VĮ „Automagistralę“ sudaro septyni atskiri padaliniai, jie vidutiniškai prižiūri po 60 kilometrų kelio atkarpą ir toje kelio atkarpoje yra paskirta dirbti po 5 arba 6 valytuvus. „Tai nėra įspūdingi skaičiai, bet šis skaičius yra optimalus užtikrinti saugų eismą“, – sakė M. Rinkevičius.

Iki šios dienos įmonė yra apsirūpinusi apie 10 tūkst. tonų mišinio, skirto keliui barstyti. „Praeitą sezoną, nors jis ir nebuvo toks šaltas, beveik 20 tūkst. tonų buvo išbarstyta. Dabar kol kas keliuose sandėliuose yra šiek tiek vietos, bet tos talpos sandėlių yra praktiškai užpildytos“, – kalbėjo pašnekovas.

Paklaustas, ar žiema tikrai neužklups kelininkų netikėtai, valstybės įmonės šypteli: „Mes kitaip sakome – žiema pasitinka ne kelininkus netikėtai, bet tam nepasiruošusius vairuotojus“.

Roges paruošė vasarą

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ tikina žiemai pradėjusi ruoštis dar liepos mėnesį, kai į sandėlius buvo pradėta vežti druska.

„Šiuo metu Vilniaus miesto gatvėms valyti jau sukaupta daugiau kaip 6 tūkst. tonų druskos bei apie 10 tūkst. kub. m smėlio ir druskos mišinių. Manome, kad šią žiemą druskos poreikis bus panašus kaip ir praėjusią, kuomet buvo išbarstyta apie 14 tūkst. t druskos ir 17 tūkst. kub. m smėlio ir druskos mišinių“, – Alfa.lt pasakojo „Grindos“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis.

Pasak pašnekovo, gatves Vilniaus mieste pasiruošusios valyti apie 50 specialiųjų transporto priemonių, ant kurių pagal poreikį gali būti montuojama skirtinga sniego valymo įranga. Tiesa, „Grinda“ planuoja dar papildyti savo garažą.

„Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus mieste yra itin siaurų arba nuolat automobiliais užstatomų gatvių, tai jų valymui planuojama artimiausiu metu įsigyti lengvuosius sunkvežimius. Šiemet plačiau bus naudojamos ir IT sistemos, kurios leis operatyviau sustyguoti valytuvų darbą. Taip pat šiais metais bus atidaryta nauja gamybinė bazė Naujojoje Vilnioje, kuri leis greičiau nuvalyti Antakalnio, Dvarčionių, Naujosios Vilnios, Pavilnio seniūnijų gatves“, – kalbėjo „Grindos“ vadovas.

Žiemą Vilniaus mieste barstomos ir valomos 539 gatvės. Druska kartu su specialiai parengtu tirpalu įprastai naudojama intensyvesnio eismo sostinės gatvėse (viso 298 gatvės) – toks „šlapių druskų“ mišinys neleidžia susidaryti ledo sluoksniui ir efektyviai tirpdo sniegą net smarkaus snygio metu. Smėlio ir druskų mišinys barstomas 173 mažesnio eismo intensyvumo gatvėse bei ties viadukų įvažomis ir nuovažomis.

Pavojingiausias metas

Anot „Ecoservice Klaipėda“ logistikos vadovo Rimanto Strakšio, rytais keliaujant į darbą, kelionės laiką jau reikėtų planuoti pridedant bent 15–20 minučių. Išeinant iš namų, verta žvilgtelėti ir į termometrą – jei naktį temperatūra buvo nukritusi iki nulio ar net esant kelių laipsnių teigiamai temperatūrai, viadukai, nuokalnės bei įkalnės gali būti slidžios.

„Viadukai ir įkalnės apledėja pirmiausia – kelio dangos temperatūra ant viadukų ir įkalnių visuomet būna dviem laipsniais žemesnė. Pavyzdžiui, jei oro temperatūra siekia nulį laipsnių, ant viaduko dangos temperatūra yra -2 laipsniai. Prie šios temperatūros susiformuoja plikšala, kurios vairuotojai dažnai neįvertina, ir tai tampa avarijų priežastimi“, – sako R. Strakšys.

Gatvių barstymo darbų pradžia oficialiai skelbiama lapkričio 1 d., tačiau, priklausomai nuo klimato sąlygų, pradedama barstyti ir anksčiau. „Ecoservice“ įmonių grupė už gatvių tvarkymą žiemos laikotarpiu yra atsakinga Klaipėdoje, Kėdainiuose, Lazdijuose ir Šiauliuose. Bendrovės kelių priežiūros tarnybos jau pasiruošė šaltajam sezonui ir kasdien dirba budėjimo režimu.

„Norėtųsi priminti gyventojams, kad žiemai turėtų ruoštis ne tik kelininkai, bet ir kiekvienas, vairuojantis automobilį. Pirmiausia, reikėtų ilgai nelaukti ir pasikeisti padangas į žiemines. Kai oro temperatūra nebepakyla aukščiau 8 laipsnių, vasarinės padangos taip gerai nebesukimba su kelio danga. Taip pat vertėtų prisiminti, kad prie kiekvieno viaduko ir įkalnės yra dėžės su smėlio ir druskos mišiniu, kuriuo galima pasinaudoti esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms. Šios dėžės smėliu pripildomos iki lapkričio 1 dienos“, – patarimais dalijasi įstaigos atstovas.

Laikotarpiu, kai oro temperatūra pereina iš nulio į minusinę, avarijų, kai nukenčia tik automobilio šonai, skaičius vidutiniškai išauga tris kartus. Itin atsargiai vairuoti patariama keliuose, kurių neprapučia vėjas ir neapšviečia saulė – juose kelio danga visuomet būna slidesnė. Pavyzdžiui, keliukas tarp miškų užšąla dvigubai greičiau nei tas, kuris gauna saulės spindulių.

www.alfa.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus