*Leidžiama valgyti tų gyvūnų mėsą, kurie yra kramtantys arba atrajojantys ir turi porines kanopas, pavyzdžiui, karvių, avių, ožkų, briedžių. O gyvūnai, kurie turi tik vieną šių požymių (kiaulės ar triušiai), yra draudžiami.

*Beje, kupranugarių žydai taip pat nevalgo, bet dėl kitos priežasties – tiksliai nežinoma, į kurią kaklo vietą reikia smeigti peilį.

*Maistui negalima naudoti kraujo, todėl iš mėsos jis turi būti kruopščiai ištrauktas. Tam jie apibarsto skerdieną specialia rupia druska, kuri sugeria skysčius, po to mėsa nuplaunama tris kartus.

*Žydai nevartoja maistui užpakalinių gyvūnų galūnių, nes sėdmenų nervas ir prie jo priglundančios kraujagyslės nepriskiriami prie košerinių. Paprastai užpakalines kojas jie atiduoda netikintiems mėsininkams.

*Bet koks alus, degtinė ir romas yra košeriniai gėrimai, o vynas turi būti pagamintas tik žydų.

*Religingų žydų namuose turi būti atskirų indų, skirtų gaminti bei valgyti mėsos ir pieno produktams, nekalbant apie stalo įrankius, pjaustymo lentas, puodus, rankšluosčius. Taip pat turi būti atskiros kriauklės, darbinio stalo paviršiai. Šaldytuve tokie produktai išdėstomi ant atskirų lentynų.

*Suvalgius pieno produktą, mėsos patiekalą galima valgyti ne anksčiau kaip po valandos. O po mėsos patiekalo pieno produktą – tik po šešių valandų! Žuvį, kiaušinius, daržoves ir vaisius galima valgyti su kuo nori ir kada nori.

*Košerinės taisyklės griežtai draudžia vartoti maistui vabzdžius (išskyrus skėrius), o medų galima.

*Pelėsiniai sūriai laikomi netinkamais košerinei virtuvei. Paprastai vartojami sūriai, pagaminti su dirbtinai išaugintais fermentais.

Alfa.lt