Paaiškino, kodėl lietuviai nieko nesutaupo: bėda – ne tik mažos algos

Trylika su puse milijardo eurų – tiek santaupų bankuose ir kojinėse turi prikaupę gyvenimu besiskundžiantys lietuviai. Padalinus šią sumą visiems, ir jaunam, ir senam išeitų beveik po 5000-ius eurų. Tačiau tai tik skaičiai, realybė liūdnesnė. Nors sukaupti milijardai eurų, tik kas penktas lietuvis turi susitaupęs pakankamai. Bankininkai skaičiuoja, kad pusė lietuvių iš viso neturi iš ko taupyti. Šalyje klesti didžiulė pajamų nelygybė, ją atspindi ir žmonių santaupos.

12 milijardų eurų bankų atsiskaitomosiose bei indėlių sąskaitose ir beveik pusantro milijardo eurų grynaisiais. Tiek santaupų turi sukaupę lietuviai. Jeigu šią sumą padalintumėm visiems šalies gyventojams, kiekvienas, jaunas ir senas gautų po daugiau nei 4700 eurų. Tiesa, tokia suma galėtų būti ir didesnė.

Bankininkai atskleidžia, kad Lietuvoje taupo tik vienas iš dviejų gyventojų. Specialistai aiškina, kad daugiausiai, pusė taupančiųjų per mėnesį atsideda nuo 31-o iki 150-ies eurų. Kas ketvirtas – iki 30-ies, o kas šeštas nuo 151-o iki 300-ų eurų. Tačiau, bankininkų nuomone, tokio kaupimo nepakanka. Anot jų, tam, kad kiekvienas lietuvis būtų saugus, jam reikia turėti pinigų rezervą 3-ims, 6-iems mėnesiams.

Tai reiškia, kad banko sąskaitoje turite turėti tiek pinigų, kad jų užtektų pusmečiui. Tokią būtiną pinigų sumą bankininkai vadina finansine pagalve. Esą ją šiuo metu turi sukaupęs tik kas penktas, kas ketvirtas lietuvis.

„Lietuvoje yra viena mažiausių apskritai taupymo normų Europoje, kad žmonės nesusitaupo, kodėl nesusitaupo, aišku yra pajamos mažos tiesiog bendru lygiu. Tai normalu, kad daug žmonių negali, net sutaupyti“, – sako SEB analitikas Tadas Povilauskas. Santaupų trūkumas nėra vienintelė bėda. Bankininkai taip pat priduria, kad statistika puikiai atspindi ir Lietuvoje egzistuojančią pajamų nelygybę. Esą šalyje ramiau gali taupyti tik turtingieji. Tiesa, vien mažų algų čia kaltinti negalima. Specialistai sako, kad lietuviai tiesiog nemoka planuoti savo išlaidų.

„Mes matome iš tiesų gana nuosekliai augantį indėlių portfelį, kuris padidėja kiekvienais metais, bet tai nereiškia, kad visi gyventojai jaučia pajamų augimą ir visi gyventojai gali sukaupti tuos finansiniu rezervus. Deda, tiek apklausos, tiek kiti tyrimai rodo didelė dalis gyventojų neturi sukaupę jokių rezervų juodai dienai“, – aiškina „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Skirtingas taupymo galimybes bei pajamų nelygybę parodo ir kiti tyrimai. Nors pernai, anot Lietuvos banko, atlyginimai kilo 2 kartus greičiau nei kainos, naujausios apklausos atskleidžia, kad pusė lietuvių finansinės padėties pagerėjimo nepajuto, o trečdalis priešingai – pastebėjo pablogėjimą. Tik kas dešimtas lietuvis aiškina, kad gyvena geriau nei prieš tai.

„Vidutiniai skaičiai gali parodyti, kaip vidutiniškai šalyje visi namų ūkiai, ar jie jaučiasi geriau ar blogiau. Bet individualiame lygyje mes matysime visuomet labai didelius skirtumus. Pavyzdžiui, pernai didelė dalis viešojo sektoriaus darbuotojų, jiems atlyginimai neaugo, socialinės išmokos nedidėjo. Tai natūralu, kad tiems žmonėms, net jeigu jie vartoja ne tas prekes ar paslaugas, kurios brango labiausiai, jų perkamoji galia nedidėjo.“, – situaciją vertina N.Mačiulis.

Panašiai jaučiasi ir prekybos centre sutikti žmonės. Dauguma aiškina, kad finansinio pagėrėjimo tikrai nepajuto, o apie taupymą net pasvajoti nedrįsta. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjo Romo Lazutkos tokia gyventojų nuomonė nestebina. Anot jo, pajamų nelygybę galima išspręsti dviem būdais: esą reikia arba kelti visas valstybės išmokas bei minimalią algą, arba didesniais mokesčiais apkrauti turtinguosius.

„Mokesčių sistema neturi pas mus progresyvumo laiptelių ir tai reiškia, kad tie, kurie gauna pajamų ar 15-a tūkstančių, ar 5-is, ar 1500, jie visi moka 15% gyventojų pajamų mokesčio“, – sako ministro patarėjas Romas Lazutka. Valdžia taip ateityje žada indeksuoti ne tik pensijas, bet ir kitas socialines išmokas. Taip visų pašalpų dydis priklausyto nuo to, kiek augo šalies ekonomika.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus