Stresas žmonėms sukelia daugybę ligų

Žmonės seniai įtarė, bet mokslas tik dabar galutinai įrodė: stresas sukelia daugybę ligų, pavyzdžiui, alergijas, širdies infarktą, diabetą. Mokslininkai jau atsakė į svarbiausius klausimus, susijusius su stresu.

Kaip smarkiai kenkia stresas iš tikrųjų?

Kur kas pavojingesnis, nei iki šiol buvo manoma. Stresas – tai sunkus krūvis, pažeidžiantis visą organizmą. Šiandien žinoma, kad daug ligų, tarp jų hipertonija, širdies ir kraujagyslių susirgimai, diabetas, alergijos, prasideda nuo streso. Mokslininkai, atlikdami tyrimus įvairiais prietaisais, suskaičiavo 31 reakciją, kuri įvyksta kūne streso metu ir daro jam žalos.

Ar mums pavojų kelia tik neigiamas stresas?

Iš principo bet koks stresas išvargina kūną. Tai įrodo ir “perdegimo” sindromas, kuris paliečia aktyvius, veiklius žmones, gyvenančius tik darbu. Dažniausiai jie pastebi per vėlai, kad nualino savo kūną. Pagal naujausius tyrimus ir depresija kyla iš chroniško streso. Paprastas pavyzdys: jei stovinčiame automobilyje penkias minutes laikysite nuspaudę visą greitį, tai pažeisite variklį. Ar greičio pedalą spaudėte būdami geros nuotaikos, ar blogos, tai neturi reikšmės.

Kas vyksta kūne streso metu?

Nemažai įvairių procesų. Svarbiausios reakcijos: išsiskiria daug adrenalino ir kortizolio, taip pat laisvųjų radikalų, cukraus, riebalų, fibrino. Pastarasis sutirština kraują, padidėja trombozių rizika. Cukrus ir riebalai skatina aterosklerozę, adrenalinas pakelia kraujo spaudimą, pagreitina pulsą, padidėja širdies infarkto pavojus.

Tiesa, adrenalinas laikinai sustiprina imuninę sistemą, bet kortizolis netrukus ją vėl susilpnina. Todėl stresą patiriantys žmonės dažniau suserga peršalimo ligomis už ramiuosius. Kuo stipresnis stresas, tuo silpnesnė imuninė sistema būna po jo. Taigi, stresas yra gerokai pavojingesnis už judėjimo stoką, antsvorį ir rūkymą.

Kas dažniausiai sukelia stresą?

Ne per didelis darbo krūvis, kaip neretai manoma. Paprastai stresą sukelia kasdieniški dalykai: pyktis, nesusipratimai, nepasitenkinimas savimi, kivirčai, bloga nuotaika. Visa tai lydi neigiamos emocijos.

Beje, tyrimai parodė, kad vien mintis apie nemalonius dalykus sukelia tokias pat stresines reakcijas kūne kaip reali stresinė situacija.

Kas iš tikrųjų daro stresą tokį pavojingą?

Kad mes jį pastebime tik tada, kai pasijuntame nesveiki. Pagalvokime apie rūkymą: pavojingų nitrosaminų žmonės nejaučia — nepaisant to, jie sukelia vėžį. Taip pat ir adrenalino, kortizolio, laisvųjų radikalų ir fibrino išsiskyrimo streso metu mes nepastebime. Gamta taip sutvarkė. Mat stresas mūsų protėviams atliko gyvybės gelbėjimo funkciją. Kilus pavojui, kūnas persiorientuodavo į kovą arba bėgimą. O tam visos svarbiausios funkcijos turi vykti greitu tempu.

Kaip sustabdyti ūmų stresą?

Apsvarstant. Tai yra pakeičiant mąstyseną. Pavyzdžiui: jus supykdė viršininkas. Užuot niršę, jūs iškart imate ieškoti sprendimo. Išeinate truputį pasivaikščioti, kad nusiramintumėte. Arba paprašote kolegos patarimo. Arba paprašote viršininko pakalbėti kitu tonu.

Suraskite mažiausiai tris sprendimus. Jų gali būti ir daugiau. Net vienas surastas sprendimas sumažins stresą, nes jūs nebegalvosite apie apmaudą. Neigiamos mintys bus pakeistos konstruktyviomis.

Ką daryti, kai nesurandate sprendimo?

Tada pasinaudokite kitu metodu: jei negalite pakeisti žmogaus ar situacijos, turite pakeisti savo požiūrį į ją. Tai reiškia: jūs priimate situaciją, bet ištraukiate iš jos sau naudos. Taigi: kad ramiau reaguotumėte į kritiką, užsirašote į kursus, kaip įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Arba pradėkite daryti ką nors nauja darbe. Žinoma,idėjas reikia įgyvendinti iki galo.

Atlikti tyrimai parodė, kad mentalinis streso valdymas gali būti labai sėkmingas terapijos būdas. Tyrimų dalyviai visada nustemba, kai tai iš tikrųjų pavyksta. Kova su stresu vyksta galvoje.

Ar sportas padeda įveikti stresą?

Bėgimas trumpam padeda atsijungti, bet po to nepasitenkinimas vėl sugrįžta, nes priežastis nepašalinama. Reikia ieškoti sprendimų.

www.alfa.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus