Ž. Mauricas: atlyginimai Lietuvoje toliau augs

Lietuvoje šiemet ir kitąmet toliau kils atlyginimai, bet šalyje reikia daugiau iniciatyvos sprendžiant opias šešėlinės ekonomikos, viduriniosios klasės ir investicijų pritraukimo problemas – teigia komercinio banko “Nordea” Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Eksperto teigimu, 2017 m. šalyje algos turėtų augti apie 6 proc.

“Atlyginimų augimas neišvengiamas. Lietuva atsilieka ne vien nuo Vakarų Europos valstybių, bet ir nuo Latvijos bei Estijos. Mūsų šalis dažnai yra tarsi Baltijos šalių trečioji sesė – pirmiausia tendencijos ateina į Estiją, paskui į Latviją, ir dabar jau matome: 2016 m. sparčiausiai darbo užmokestis augo būtent Lietuvoje. Prognozuojame, kad šiemet ir kitąmet tokia tendencija išsilaikys: 2017 m. darbo užmokestis turėtų augti 6 proc., o 2018 m. – apie 5 proc.”, – naujienų agentūrai ELTA sakė Ž. Mauricas.

Pasiteiravus, kodėl Latvijoje ir ypač Estijoje vidutinė alga yra didesnė nei Lietuvoje, ekonomistas įvardijo šešėlinę ekonomiką ir menkas investicijas Lietuvoje. Kita vertus, jis pastebėjo, kad vartojimo lygis mūsų šalyje yra netgi didesnis nei Latvijoje ir panašus į Estijos.

“Mes per daug užtrukome su diržų veržimosi stadija ir darbo užmokestis Lietuvoje nekilo ilgą laiką, praktiškai iki 2013 metų. Tuo metu Estijoje ėmė kilti nuo 2010, o Latvijoje – nuo 2011-2012 metų. Be to, Lietuvoje, ypač lyginant su Estija, pritraukiama mažiau užsienio investicijų, yra didesnis šešėlinės ekonomikos, ypač vadinamųjų “vokelių”, mastas, todėl oficialus darbo užmokestis “į rankas” Lietuvoje mažesnis”, – sako Ž. Mauricas, pabrėžęs, kad viduriniajai klasei priskiriami samdomi darbuotojai, dažnai savo srities profesionalai, Lietuvoje gauna palyginti nedideles pajamas, o tai savo ruožtu lemia ir emigracijos mastą.

Vyriausybei šį mėnesį leidus lengviau įdarbinti kai kurių specialybių užsieniečius, Ž. Mauricas teigia, kad sprendimo poveikis priklausys nuo to, kaip bus laikomasi dabar deklaruojamų susitarimų. Pavyzdžiui, jei užsieniečiams bus iš tiesų mokamos Lietuvos mastu palyginti didelės algos, tuomet vietos specialistams nevertėtų bijoti būti išstumtiems iš darbo rinkos.

“Konkuruoti atvykėliams tikrai nebus paprasta, juk vietos darbuotojai turi pranašumų, tarkime, moka ne tik lietuvių, bet ir kitų kalbų. Vis dėlto yra ir grėsmių, kad naująja tvarka bus pasinaudota bandant prisikviesti pigios darbo jėgos. Viskas priklausys nuo to, ar įstatymo bus laikomasi”, – sakė banko “Nordea” ekonomistas Ž. Mauricas.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) 2016 m. trečiąjį ketvirtį siekė 793,3 euro, o “į rankas” (neto) – 615,9 euro. Tokius duomenis pateikia Statistikos departamentas apie algas šalies ūkyje be individualiųjų įmonių.

Estijos statistikos tarnybos duomenimis, Estijoje 2016 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis bruto atlyginimas siekė 1 119 eurų, o neto – 902 eurus.

Kaip skelbia Latvijos statistikos tarnyba, tuo pačiu laikotarpiu (2016 m. III ketv.) vidutinė alga su mokesčiais Latvijoje buvo 847 eurai, o po mokesčių – 622 eurai. Latvių naujienų agentūra LETA, ketvirtadienį cituodama Latvijos finansų ministerijos makroekonomikos prognozes, pranešė, kad toje šalyje vidutinė alga neatskaičius mokesčių šiemet turėtų siekti 906,1 euro, o 2020-aisiais – 1 049 eurus.

 

 

 

ELTA

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus