Pirmą kartą šių laikų istorijoje trys uraganai Atlante buvo išsirikiavę taip pavojingai, sako Ericas Blake’as, uraganų specialistas iš Nacionalinio uraganų centro.

Nacionalinis uraganų centras (NHC) paskelbė patarimus, susijusius su trimis uraganais – Irma (dabar šiauriau Dominikos respublikos), Jose (1100 km ryčiau Mažųjų Antilų), ir Katia (Meksikos įlankos pietvakarinėje dalyje). Atlante trys uraganai tuo pačiu metu buvo susiformavę ir 2010 metais, kai sukosi Igor, Julia, ir Karl. Julia nekėlė grėsmės sausumai, tad NHC neskelbė pavojaus Šiaurės Amerikai. Dabar pirmą kartą trys uraganai gali pasiekti sausumą tuo pačiu metu.

Ką sukuria klimato kaita

Atlanto uraganų didėjanti galia ir potenciali žala kelia nerimą orų ekspertams, nes globali temperatūra toliau muša rekordines aukštumas. Globalus atšilimas, kuris nebūtinai lemia uraganų formavimąsi, didina jų intensyvumą ir griovimo potencialą. Klimato kaita uraganams suteikia daugiau galios ilgesniam laikui. Jiems reikia energijos iš šilto drėgno tropikų vandenyno. Uraganas prasideda kaip tropinė audra, kai iš susijungia skirtingomis kryptimis pučiantys vėjai. Šiltas oras audros centre sukdamasis kyla ir vėsta, tad drėgmė kondensuojasi ir sudaro debesis ir lietų.

Kondensuojantis išsiskiria slaptoji šiluma, kuri ir palaiko uraganą. Jeigu šilto vandens sluoksnio storis nesiekia bent 200 pėdų (60 metrų), tropinė audra gali nurimti, taip ir netapusi uraganu. Griovimo potencialas irgi didesnis, nes šiltesnis oras gali išlaikyti daugiau drėgmės, tad uraganai neša daugiau lietaus, sukeliančio daugiau potvynių. Kylantis jūros lygis lemia didesnius potvyniu po audros.

Svarbūs ir kiti faktoriai

Svarbu pažymėti, kad vien tai, jog dabar Atlanto baseine yra trys uraganai, nereiškia, kad 2017-ieji – ypatingai blogi metai, vertinant pagal bendrą audrų skaičių. Mokslininkai įspėja, kad yra santykinai nedaug uraganų duomenų (kasmet įvyksta nedaug audrų), tad bendresnes išvadas daryti sunku.

Dr. Gerry Bell, NOAA Klimato prognozių centro sezoninių uraganų vyr. prognozuotojas, sakė „The New York Times“, kad dėl šiltesnių vandenų ir esant santykinai mažiau staigi vėjo pokyčių, šį sezoną susidarė optimalios uraganų formavimosi sąlygos. Kai kurie aplinkosaugininkai mano, kad yra „moralinė pareiga“ kalbėti apie klimato kaitos reikšmę šių uraganų išskirtiniam intensyvumui.

Globalinis atšilimas kelią grėsmę ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau tyrėjai parodė, kad būtent trumpalaikiai jo pasireiškimai š tiesų motyvuoja žmones. Ir mokslininkų bendruomenė jaučia, kad apie tai kalbėti turėtume, kai smogia audra. Kuo greičiau pradėsime pokalbį, tuo daugiau žmonių globalinį atšilimą pradės vertinti kaip darantį tiesioginę įtaką gamtinėms nelaimėms. Tik tada gali prasidėti kažko konkretaus darymas.

technologijos.lt