JAV Nacionalinis archyvas ketvirtadienį išslaptino dešimtis tūkstančių dokumentų, susijusių su prezidento Johno F. Kennedy nužudymo tyrimu. Tačiau kai kurie įrašai, susiję su šiuo įvykiu, dar lieka įslaptinti dėl saugumo priežasčių.

Nacionalinis archyvas savo pranešime nurodė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakymu buvo paskelbtas 2 891 dokumentas.

J. F. Kennedy istoriją tyrinėjantys mokslininkai tvirtina, kad tie dokumentai veikiausiai neatskleis jokių netikėtų detalių ir nenutrauks konspiracijos teorijų apie jo nužudymą plitimo.

Tarp gausybės dokumentų yra įvairių įrašų, pradedant Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorių užrašais ir baigiant kelis mėnesius užsitęsusiomis Dalaso gyventojų apklausomis apie šį išskirtinį JAV istorijos momentą.

35-asis šalies prezidentas buvo nužudytas vizito Dalase metu. 46 metų J. F. Kennedy buvo nušautas 1963-iųjų lapkričio 22 dieną, kai drauge su žmona Jacquelline važiavo atviru limuzinu.

Netrukus po žmogžudystės Dalaso policija sulaikė Lee Harwey Oswaldą. Buvęs jūrų pėstininkas jau anksčiau buvo patraukęs slaptųjų šalies tarnybų dėmesį. Po tarnybos laivyne L. H. Oswaldas pasitraukė į Sovietų Sąjungą, 1962 metais grįžo į JAV ir pradėjo aktyvią agitaciją prieš Vašingtono veiksmus Kuboje.

„Grįžęs namo jis buvo visai kitas žmogus, jo mintys buvo sumišusios“, – anuomet JAV leidiniai citavo L. H. Oswaldo žmoną Mariną.

Viešumoje įvykdyta J. F. Kennedy žmogžudystė sulaukė milžiniško visuomenės dėmesio, tačiau jos tyrimas buvo vienas slapčiausių moderniojoje istorijoje. Tai paskatino įvairias spekuliacijas ir net konspiracijos teorijas.

Tyrimas, kurį vykdė specialiai sudaryta komisija, truko beveik metus. Per tą laiką buvo patikrinta daugybė teorijų, tačiau tyrėjai patikino, jog kaltinamasis L. H. Oswaldas veikė vienas, atmesdami prielaidas, jog amerikiečio užnugaryje buvo Rusija arba Kuba.

Pagal oficialią versiją, jis iškišo šautuvą pro Teksaso knygų saugyklos šeštojo aukšto langą ir paleido šūvius į prezidento automobilių kortežą.

Minėti dokumentai buvo paskelbti pagal 1992-ųjų spalio 26-osios Kongreso aktą, kuris numato, kad Nacionaliniame archyve saugomi neredaguoti dokumentai apie prezidento nužudymą privalo būti paviešinti praėjus 25 metams nuo to teisės akto įsigaliojimo datos.

„Manoma, jog dokumentų paviešinimas patvirtins tuometinių pareigūnų išvadas“, – ketvirtadienį rašė „The Guardian“.

www.alfa.lt