Seniausi žinomi urvų piešiniai buvo sukurti neandertaliečių, daugiau kaip 20 tūkst. metų prieš į Europą atkeliaujant pirmiesiems šiuolaikiniams žmonėms, ketvirtadienį pranešė tarptautinė tyrėjų grupė.

Ši išvada rodo, kad mūsų išnykusiems giminaičiams simbolių koncepcija buvo lygiai tokia pat suvokiama, kaip ir šiuolaikiniams žmonėms.

Tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnale „Science“, yra pagrįstas nauja technologija, padėjusia iki šiol tiksliausiai nustatyti, kada buvo sukurti senoviniai urvų piešiniai trijose Ispanijos archeologinėse vietovėse.

„Tai neįtikėtinai jaudinantis atradimas, rodantis, kad neandertaliečiai buvo daug išmoningesni, negu daugelis buvo įsitikinę“, – sakė vienas pagrindinių šios studijos autorių Chrisas Standishas, Sautamptono universiteto archeologas.

„Mūsų rezultatai rodo, kad mūsų datuoti piešiniai yra seniausi žinomi urvų piešiniai pasaulyje“, – pridūrė jis.

Kadangi šie piešiniai buvo sukurti maždaug prieš 64 tūkst. metų, likus mažiausiai 20 tūkst. metų iki pirmųjų šiuolaikinių žmonių atėjimo į Europą iš Afrikos, „jie turėjo būti nutapyti neandertaliečių“, pažymėjo Ch. Standishas.

La Pasjegos urve Ispanijos šiaurės rytuose, Maltravjeso oloje šalies vakaruose ir pietiniame Ardaleso urve rasti piešiniai buvo sukurti naudojant daugiausia raudonus, kai kada – juodus pigmentus. Ten esama nupieštų gyvūnų grupių, delnų piešinių, atspaudų ir kontūrų, taškų, diskų ir geometrinių pavidalų.

Šie simboliniai atvaizdai byloja, kad jų kūrėjai pasižymėjo intelektu, kaip manyta anksčiau, būdingu vien šiuolaikiniams žmonėms.

„Simbolių materialinės kultūros atsiradimas yra fundamentalus žmonijos evoliucijos slenkstis“, – sakė studijos bendraautorius Dirkas Hoffmannas, dirbantis Maxo Plancko evoliucinės antropologijos institute.

„Tai vienas pagrindinių dalykų, kas mus daro žmonėmis“, – pridūrė jis.

Naujas metodas

Jau anksčiau turėta apsčiai įrodymų, išsklaidančių mitą, jog neandertaliečiai buvo buki ir žiaurūs padarai. Nustatyta, kad jiems buvo nesvetima puoštis ir kad jie turėjo ritualų, pavyzdžiui, laidojo mirusiuosius.

Vis dėlto urvų piešiniai iki pastarojo meto laikyti vienu pagrindinių skirtumų tarp žmonių, anatomiškai nesiskiriančių nuo šiuolaikinių, ir neandertaliečių, išmirusių maždaug prieš 35 tūkst. metų.

„Pastaraisiais metais buvo paskelbta studijų, rodančių, kad neandertaliečiai plačiai naudojo objektus kaip puošmenas, potencialiai statydavo statinius ir apskritai atrodo daug gabesni simbolinio mąstymo procesams, nei buvo istoriškai vertinta“, – naujienų agentūrai AFP sakė Velslio koledžo antropologijos profesorius adjunktas Adamas Van Arsdale’as.

„Šie rezultatai leidžia manyti, kad urvų tapyba taip pat nėra neandertaliečius ir šiuolaikinius žmones skiriantis požymis“, – pridūrė A. Van Arsdale’as, nedalyvavęs šiame tyrime.

Pasak mokslininko, naujosios studijos išvados atspindi „datavimo metodų urvų kontekste įspūdingą pažangą; ši sritis visuomet keldavo iššūkį mūsų supratimui apie žmonių evoliucijos svarbiausių įvykių laiką“.

„Šis metodas naujas ir techniškai sudėtingas, tad būtų gerai įsitikinti, ar šiuos rezultatus atkartos kiti tyrimai“, – pažymėjo A. Van Arsdale’as.

Datuoti, bet nesunaikinti

Iki šiol nustatyti urvų piešinių amžių ir jų nesunaikinti buvo itin sunku.

Naujasis metodas leidžia nustatyti urvų piešinių minimalų amžių „naudojant urano-torio (U-Th) ant pigmentų susikaupusių karbonatų apnašų datavimą“, aiškino D. Hoffmanas.

U-Th datavimo metodas pagrįstas urano izotopų radioaktyviuoju skilimu, kurio vienas iš produktų yra toris.

Šiuo metodu galima nustatyti kalcio karbonato nuogulų amžių. Jis yra tinkamas tirti kalcito dariniams, kurių amžius – iki 500 tūkst. metų. Tai reiškia, kad jį galima taikyti daug plačiau negu iki šiol buvusį daug įprastesnį radioaktyviosios anglies metodą.

Mokslininkai minėtuose urvuose paėmė daugiau kaip 60 mažyčių mėginių; kiekvieno iš jų masė nesiekė 10 mg.

Kitoje studijoje, šią savaitę paskelbtoje D. Hoffmanno ir jo bendradarbių, buvo įvertintas pietryčių Ispanijos pajūryje esančiame Paukščių urve (Cueva de los Aviones) aptiktų archeologinių nuogulų amžius.

„Šiame urve buvo pragręžiotų jūrinių kriauklių, raudonų ir geltonų pigmentų, taip pat iš kriauklių pagamintų indelių, kuriuose buvo sudėtingų pigmentų mišinių“, – sakoma straipsnyje.

U-Th datavimas parodė, kad tuos radinius dengiančios kalcito apnašos susidarė maždaug prieš 115 tūkst. metų. Taigi jie yra senesni negu Pietų ir Šiaurės Afrikoje aptikti panašūs radiniai, siejami su Homo sapiens.

Datavimo rezultatai rodo, kad tie dirbiniai yra kilę iš laikų, kai Vakarų Europoje gyveno neandertaliečiai.

„Kaip rodo mūsų nauji duomenys, tiek neandertaliečiai, tiek šiuolaikiniai žmonės pasižymėjo simboliniu mąstymu ir pagal protinius gebėjimus buvo neatskiriami“, – sakė prie abiejų tyrimų prisidėjęs Joao Zilhao, dirbantis Barselonoje įsikūrusiame Katalonijos tyrimų ir pažangiųjų studijų institute.

Tolesni tyrimai gali atskleisti, kad neandertaliečiai yra sukūrę daug daugiau urvų piešinių, sakė Daramo universiteto mokslininkas Paulas Pettittas, studijos bendraautorius.

„Radome pavyzdžių trijuose urvuose, esančiuose už 700 km vienas nuo kito, ir įrodymų, kad ši tradicija gyvavo ilgai. Labai tikėtina, kad panašus urvų menas kituose Vakarų Europos urvuose taip pat pat yra neandertalietiškos kilmės, – pridūrė jis. – Neandertaliečiai kūrė reikšmingus simbolius reikšmingose vietose. Šis menas nėra vienkartinis atsitiktinumas.“

www.bns.lt