Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnaitė išplatinio pranešimą „Prašoma suteikti informacijos apie Generalinės prokuratūros vykdomą LNOBT vadovo veiklos tyrimą“.

„Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinio direktoriaus veiklos“, – sakoma konservatorės pranešime.

„Kreipimesi teiraujamasi informacijos apie Generalinės prokuratūros vykdomą atnaujintą tyrimą dėl galimo pinigų iššvaistymo rekonstruojant LNOBT sceną ir prašoma suteikti informaciją apie jį, kiek leidžia tyrimo aplinkybės“, – apie prašymą teisėsaugininkams informuoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson teigė, jog kol kas negalima nieko imtis dėl LNOBT vadovo G. Kėvišo, nes dar nebaigtas Generalinės prokuratūros tyrimas ir nėra galutinio sprendimo. Kreipiuosi į Generalinę prokuratūrą teiraudamasi apie tyrimo eigą tiek, kiek leidžia tyrimo aplinkybės“, – apie savo žingsnius darbuojantis visuomenės labui informuoja politikė.

Kad ši konservatorė ilgai nesikankintų, ekspertai.eu ištiesė pagalbos ranką patriotei ir reikalingą informaciją gavo per kelias minutes, neteršdami ir taip užterštos viešosios erdvės beprasmiškais pranešimais imituojant darbą.

Ekspertai.eu tiesiog paskambino į Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrių, o jo vyriausioji specialistė Rita Stundienė informavo, kad „praėjusiais metais ikiteisminis tyrimas atnaujintas gavus iš Vokietijos dokumentus, susijusius su teatro rekonstrukcija“.

Pasak jos, gauti dokumentai atiduoti vertinti specialistams, o specialistų išvados dar nėra gautos, šiuo metu įtarimai niekam nepareikšti.

„Tai visa įmanoma informacija, kurią gali paskelbti prokuratūra“, – pasakė prokuratūros atstovė.

„Daugiau pateikti papildomos informacijos negalima, nes vyksta ikiteisminis tyrimas“, – pridūrė ji.

R. Stundienė rekomendavo pasiteirauti apie tyrimą balandžio antroje pusėje.

Ekspertai.eu primena, kad 2009 m. generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl pavogtų pinigų. Bet renovaciją įgyvendinanti vokiečių firma išsivežė visus teatro renovacijos dokumentus į Vokietiją. O paprašius Vokietijos teisėsaugos pagalbos, kad tie dokumentus perduotų į Lietuvos teisėsaugos rankas, vokiečių teisėsaugininkai į Lietuvos prašymą nereagavo. Tad generalinei prokuratūrai nieko kito nebeliko, kaip tik tyrimą nutraukti. Tai ji padarė 2013 m.

Prokurorai nutarė, kad be dokumentų tirti nieko neįmanoma. Taip skandalas baigėsi.

2015 m. tuometinis Seimo narys Audrius Nakas, niekaip negalėdamas patikėti, kad Vokietijos teisėsauga yra lygiai tokio paties lygio kaip ir Lietuvos teisėsauga, kreipėsi į generalinį prokurorą ir paprašė leisti susipažinti su dokumentais, patvirtinančiais užklausų Vokietijos institucijoms siuntimą, bei pačius dokumentus-užklausas, paminėtus Generalinės prokuratūros pateiktoje informacijoje, taip pat pateikti atsakymus, gautus iš Vokietijos institucijų.

Tačiau tuomet staiga paaiškėjo, kad vokiečiai kaip tik tada, kai A. Nakas paprašė pateikti dokumentus, sureagavo į teisinės pagalbos prašymą ir reikalingus dokumentus atsiuntė. Tad prokuratūra atsakė, kad jokios informacijos suteikti negali, nes nusprendė, kad ikiteisminį tyrimą galima būtų atnaujinti.

Nesunku suskaičiuoti, kad vokiečiai į Lietuvos prokurorų prašymą atsiliepė praėjus šešeriems metams – lietuviai paprašė 2009 m., o vokiečiai dokumentus atidavė 2015 m., kaip tik prieš pat A. Nako kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą.

Ar ikiteisminį tyrimą atnaujinti būtų galima, prokurorai turėjo apsispręsti po to, kai išvers iš Vokietijos gautus dokumentus, kurių dauguma parašyti anglų ir vokiečių kalbomis. Kadangi dokumentus prokuratūra vertė daugiau kaip metus, tai apsispręsti nebuvo lengva greitai. Bet 2016 m. vis tik apsisprendė tirti.

Nors A. Nakas turėjo teisę susipažinti su prokuratūros dokumentais ikiteisminiam tyrimui neprasidėjus, prokurorai nusprendė, kad ir ta laiko atkarpa, kai jie svarstė, ar tyrimą atnaujinti, ar ne, vis tiek yra laikoma ikiteisminio tyrimo atnaujinimo sąlygine pradžia.

Apie visą šią niekaip nesibaigiančią detektyvinę istoriją rašėme 2015 m. publikacijoje „Netikėtas posūkis G. Kėvišo vadovaujamo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos epopėjoje“.

Ekspertai.eu primena, kad Gintauto Kėvišo teatro scenos renovacija buvo pats stambiausias infrastruktūrinis garsios programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) objektas. G. Kėvišo scenos renovacijai buvo skirta 80 milijonų litų.

Vilnius buvo ketvirtasis iš Rytų Europos miestų (ir antrasis iš Rytų Europos sostinių), gavusių tarp valdininkų prestižiniu laikomą Europos kultūros sostinės statusą. Šį statusą 2005 m. suteikė Europos Taryba. Europos kultūros sostine Vilnius 2009-aisiais tapo kartu su Austrijos miestu Lincu.

Kultūrinės programos (VEKS) įgyvendinimas valstybės biudžetui kainavo per 300 milijonų litų, tačiau iki šios dienos vis dar nėra žinoma galutinė įsisavintų pinigų suma.