ES narėms po Britanijos išstojimo gali tekti mokėti daugiau
Vokietija ir kitos prie ES biudžeto labiausiai prisidedančios šalys pasitraukus Didžiajai Britanijai turės mokėti daugiau, antradienį sakė biudžeto komisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Etingeris).
Vis dėlto jis tvirtino, kad šios šalys apmokės ne visą JK dalį. „Nemanau, kad prie biudžeto labiausiai prisidedančios šalys yra pasirengusios prisiimti visą Britanijos indėlį“, – verslo dienraščiui „Handelsblatt“ sakė G.Oettingeris.
„Tuo pačiu metu Lenkija ir kitos daugiausiai gaunančios šalys nesutiks, jei paramą struktūriškai silpniems regionams bus norima sumažinti 9 mlrd. eurų kasmet. Reikės rasti kompromisą“, – pridūrė jis.
Pabėgėlių krizei, užuomazginiams kolektyvinės gynybos planams ir kovai su terorizmu uždedant naujas finansines naštas, ES galėtų apkarpyti išlaidas tokiose tradicinėse srityse kaip subsidijos žemės ūkiui.
G.Oettingeris minėtam laikraščiui sakė, jog nepritaria konkrečiam ES mokesčiui, kurį neseniai siūlė buvęs Italijos premjeras Mario Monti (Marijus Montis).
Vietoje to dalį blokui reikalingų pinigų būtų galima gauti iš degalų mokesčių šalyse narėse – „1–2 centų už litrą“, sakė komisaras.
Pasak jo, Londonas ir po išstojimo 2019-aisiais toliau finansuos ES projektus, kuriuose dalyvauja.
„Britų įmokos į ES biudžetą staiga nesibaigs jiems pasitraukus“, – sakė neseniai paskirtas biudžeto komisaras.
Briuselis dabar rengiasi sprendimui dėl išlaidų kitame savo septynerių metų biudžete, kuris turi įsigalioti 2021 metais.
Tačiau G.Oettingeris užsiminė, kad „Brexit“ galėtų būti proga sutrumpinti šį planavimo periodą iki penkerių metų, kaip seniai reikalauja Europos Parlamento nariai.
ES galėtų paankstinti savo kito biudžeto periodo pradžią ir atkelti ją į 2020 metus, kad Britanija būtų įpareigota mokėti įnašus iki naujo finansavimo laikotarpio pradžios 2026 metais, sakė komisaras.