Europos Sąjunga (ES) negali likti vien tik vieningos rinkos jungiamu dariniu ir neturėtų integruotis skirtingais „greičiais”, Vilniuje sako Vokietijos užsienio reikalų ministras Zigmaras Gabrielis (Sigmar Gabrielis).

Anot Vokietijos ministro, bendra išorinės sienos apsauga ir Bendra užsienio ir saugumo politika yra svarbios sritys, todėl vien tik vieningos rinkos išlaikymas neturėtų būti laikomas ES ateitimi.

„Manau, kad ES neturėtų eiti tuo keliu”, – Vilniuje po susitikimo su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi žurnalistams sakė Z. Gabrielis, paprašytas pakomentuoti Europos Komisijos (EK) pateiktas vizijas ES ateičiai.

Z. Gabrielis taip pat skeptiškai įvertino „skirtingų greičių Europos” idėją, tačiau teigė, kad atskiroms ES šalims turėtų būti galima glaudžiau bendradarbiauti su Jungtine Karalyste po „Brexit”, jei jos to norės.

„Europos Sąjungoje skirtumai neturi tapti tokie dideli, kad vieni būtų labai pirmaujantys, o kiti labai atsiliktų. Neturėtų būti taip, kad didžiosios šalys susivienytų ir nepasiimtų su savimi mažųjų. ES tai nėra Vokietija ir keletas kitų šalių, tiek skirtumai tarp šalių neturi tapti pernelyg dideli”, – sakė Z. Gabrielis.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, skirtingi integracijos lygiai Europos Sąjungoje egzistuoja ir dabar, nes ne visos Bendrijos narės priklauso Šengeno erdvei ar euro zonai, tačiau bet kokie ateities scenarijai turėtų būti įtraukiantys, o ne fragmentuojantys Bendrijos nares.

„Reikėtų vengti radikalių sprendimų, pavyzdžiui, peržiūrėti Lisabonos sutartį – mes nemanytume, kad tai būtų racionalu (…), vienintelis dalykas, kuris mus pasaulyje daro svarbiais žaidėjais – vieningumas, todėl reikia kiek įmanoma labiau išsaugoti tą vieningumą”, – teigė L. Linkevičius.

EK trečiadienį paviešino 5 scenarijus, kaip ES galėtų vystytis po „Brexit” iki 2025 metų. Šiomis vizijomis norima paskatinti Bendrijos narių diskusijas, o ES šalių lyderiai savo Bendrijos viziją turėtų pristatyti kovo pabaigoje.

Remiantis pirmuoju scenarijumi, ES galėtų laikytis dabartinio savo kurso, europinę darbotvarkę formuojant bendru sutarimu tarp 27 narių ir ES institucijų. Komisijos dokumente pažymima, kad taip Bendrija išsaugotų savo vienybę, bet sprendimų priėmimo greitis priklausys nuo narių valios spręsti problemas.

Antrasis scenarijus numato didesnę ES decentralizaciją, europiniu lygiu sprendžiant tik klausimus, susijusius su ES bendrąja prekių ir kapitalo rinka, tuo tarpu tokie klausimai kaip gynyba ar migracija būtų šalių narių kompetencijoje.

„Šiuo atveju visiškai laisvas darbo jėgos ir paslaugų judėjimas negalėtų būti garantuojamas”, – „Baltojoje knygoje” įspėja EK.

Trečiuoju scenarijumi siūloma sukurti „skirtingų greičių Europą” – ES narės galėtų grupuotis ir laisviau apsispręsti, koks integracijos lygis joms yra priimtinas, o kitos valstybės prie jų galėtų prisijungti vėliau arba išlaikyti esamą statusą.

Ketvirtuoju scenarijumi – „daryti mažiau, bet efektyviau” – ES narės apsibrėžtų siauresnes sritis, kuriose norėtų matyti efektyvesnį Briuselio veikimą, tuo tarpu kai kurios dabartinės bendrosios politikos nebūtų toliau vystomos arba būtų iš viso sustabdytos.

Penktuoju scenarijumi siūloma visoms 27 narėms gilinti integraciją, plėsti euro zoną ir ES institucijoms perleisti vis daugiau suverenių valstybių galių.