Emigracijos kiekiai gąsdina, o ironiškas juokas apie paskutinį iš Lietuvos išvykstantį tautietį, jau senai nebėra juokingas. Vyriausybės plane, visgi, emigraciją siūloma spręsti algų kėlimu, talentų pritraukimu ir nuotoliniu vaikų mokymu. Taip pat neužmirštami dvigubos pilietybės ir balsavimo internetu klausimai. Tačiau ar tai gali apsukti iš Lietuvos skrendančius lėktuvus?

Ministro Pirmininko patarėjas nacionalinio saugumo, užsienio ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis, Emigracijos komisijoje susirinkusiems politikams išdėstė svarbiausius Vyriausybės darbus, kurie stabdys emigracijos augimą. Anot jo, apie 80 procentų iš Lietuvos išvykstančių žmonių tai daro dėl ekonominių sąlygų.

„Siūlome labai aiškius sprendimus į tas problemas, dėl kurių mūsų gyventojai palieka Lietuvą. Tyrimai rodo, kad apie 60 procentų lietuvių išvyksta dėl ekonominės situacijos: socialinių garantijų, dvigubų standartų taikymo darbo vietose, verslo atsakomybės trūkumo. Būtent 60 procentų. Kita didelė dalis – socialinio nesaugumo jausmas. Tai galime įsivaizduoti, kad apie 80 procentų išvyksta būtent dėl šių priežasčių. “, – sako A. Pikžirnis. Paskutiniuoju metu grėsmingai augantis emigrantų skaičius, anot Premjero patarėjo, tėra Sodros pasikeitimų išprovokuotas veiksmas.

„Dar turime pripažinti, kad tai nėra fizinis išvažiavimas, tai daugiau yra deklaravimas, dėl pasikeitusių Sodros mokėjimų ir papildomų poreikių susimokėti, jei nesi deklaravęs išvykimo iš Lietuvos. Būtent per elektroninę deklaravimo sistemą matėme didžiausią skaičių per tuos keletą mėnesių“, – sako Vyriausybės atstovas.

Ne vien Vilniuje žmonės turi gyventi

Ministro pirmininko patarėjas tikina, kad pirmasis uždavinys – investicijos į regionus. „Ne vien Vilniuje turi mūsų žmonės gyventi. Tai, kad trūksta gerai apmokamų darbo vietų regionuose, socialiniai atsakingi verslo. Tai ir yra pagrindinė priežastis, reikia pritraukti investicijų į regionus. Ypatingai, užsienio, kurios keičia verslo aplinką. Tol kol mes neatrasime sprendimo atlyginimų problemai viešajame sektoriuje: mokytojams, medikams, pareigūnams. Jei nenumatysime aiškaus plano, kaip kyla atlyginimai, jokie priemonių planai nepaskatins jų pasilikti Lietuvoje“, – sako A. Pikžirnis.

Kitas svarbus punktas – švietimas. „Visi tyrimai rodo, kad vaikai pradėję eiti į mokyklas užsienyje, sugrįžę į Lietuvos švietimo sistemą, jiems integruotis yra be galo sunku. Ir tenka praleisti bent po kelerius metus, mūsų mokyklos dar nėra pasirengusios priimti mūsų lietuvių. Nekalbu apie užsieniečius, kalbu apie pačius lietuvius. Vienas iš būdų būtų nuotolinis mokymasis, kuris pagerintų po to planuojantiems sugrįžti. Taip jie nenutoltų nuo Lietuvos. Tie, kurie dabar neplanuoja grįžti, tai yra lituanistinis mokymas užsienyje. Jis turi būti diegiamas kuo plačiau“, – susirinkusiems vardino Vyriausybės atstovas.

„Grįžtantieji pastebi, kad Lietuvoje nėra pakankamai draugiškos aplinkos verslo iniciatyvoms, kad jie negali savęs realizuoti. Turime dar ir labai daug kitų stigmų – korupcijos klausimais ir mes turime parodyti mūsų bendruomenėms užsienyje, kad esame pasirengę su tuo kovoti, kad mes keičiamės ir kad atvykę ir pradėję savo verslus Lietuvoje, jie neturės susidurti su begale tikrintojų, turinčių dvigubus standartus“, – dar vieną esminė problemą įvardino A. Pikžirnis.

Sustabdyti negali, bandys grąžinti?

Anot Vyriausybės atstovo, „Brexit“ tik dar kartą patvirtino, dvigubos pilietybės klausimą ir jo svarbą. „Jei mes neturėsime aiškio valstybės pozicijos, jei tam mes nepasiruošime, galime sulaukti didelio skaičiaus lietuvių, kurie tiesiog pilietybės atsisakys. Balsavimas internetu leistų pritraukti nutolusias bendruomenes balsuoti, tai judėjimas link jo būtų tas signalas, kuris rodytų, kad mes norime matyti jas aktyviai dalyvaujančias mūsų kasdieniniame gyvenime“, – sako A. Pikžirnis.

„Didžiausia mūsų užduotis yra nesustabdyti jų, kad jie išvažiuoja. Tai sunkiai padaroma. Turime susigrąžinti ir kurti tam paskatas. Tegul sugrįžta ir dirba Lietuvai“, – teigia Vyriausybės atstovas.

Talentų agentūros kūrimas

Ūkio viceministrė Rugilė Andziukevičiūtė – Buzė tikina, kad vienas iš esminių aspektų yra ne tik stebėti, kiek jaunų žmonių išvyksta, bet ir kurti talentų pritraukimo programą.

„Matome emigracijos stabdymą per tokią prizmę, kad reikia turėti gerai apmokamų darbo vietų. Tuomet ir emigracija sumažės ir žmonės po truputį sugrįš. Konkrečiai, kaip susigrąžinti tuos, kurie išvyko, tai Vyriausybės veiksmų plane yra numatytas visas darbas Talentų pritraukimo ir išlaikymo sistemos sukūrimas. Talentų agentūros sukūrimas. Tikrai nesakome, kad viena įstaiga viską išspręs, bet matome, labai aiškų tokio padalinio trūkumą. To reikia, nes lietuviai gyvenantys užsienyje domisi tomis galimybės grįžti į Lietuvą. Mums taip pat reikalinga stebėsena, kiek žmonių Lietuvoje baigė mokslus ir išvažiuoja į užsienį, ar mes turime su jais grįžtamąjį ryšį ir ar jie pasilieka“, – situaciją komentuoja Ūkio viceministrė.

Žmonės paniškai bijo reform

Liberalas Simonas Gentvilas, komentuodamas Vyriausybės planą emigracijos klausimu, sako, kad visuomenė yra išgąsdinta vien žodžio reforma, tačiau jos yra būtinos. „Net ir iš opozicijos pusės smagu matyti kompleksinę programą, pertvarkos man patinka. Net stebint urėdijų reformą. Bet leitmotyvas, bet kurioje reformoje yra tas, kad kažkas neteks darbo, tai taip visi išsigąsta ir emigruoja. Čia akcentas turi būti dėl perkvalifikavimo. Reformų bijo žmonės paniškai. Jei žmonėms neparodysite, kur dėtis, nieko nebus“, – sako S. Gentvilas

„Valstybiniame sektoriuje darbuotojų turi būti tiek, kiek reikia. O dėl mokesčių – minimalus atlyginimas yra fikcija, bet kartojasi tas pats akcentas – reikia keisti darbo apmokestinimą“, – problemą įvardina S. Gentvilas.

Ekonomistas ramina

Statistikos departamentui paskelbus duomenis apie Lietuvą paliekančius žmones, ekonomistas Gitanas Nausėda ramina susirūpinusiuosius. „Siūlyčiau tokių prognozių, kad 2080 m. Lietuvoje gyvens ne ką daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, pernelyg giliai neimti į širdį. Ką mes šiandien pasakytume apie 2015-2016 m. vizijas, kurios buvo padarytos kokiais 1955-1956 m., kuomet N. Chruščiovas iš Komunistų partijos XX suvažiavimo tribūnos triuškino J. Staliną?

Metodologinė tokių prognozių problema ta, kad jos yra pernelyg “demografizuotos”, tuo tarpu gyventojų skaičiaus pokytį lemia ne tik gimimai, mirtys, natūralus prieaugis, gyventojų amžiaus trukmė, bet ir migracija, kuriai daugiausia įtakos turi ne demografija, o ekonomika“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo ekonomistas.