Teismai užversti bylomis, kai subyrėjus šeimai tėvai vengia išlaikyti savo atžalas. Daugėja ir tokių bylų, kai jau pilnamečiai, bet dar mokykloje ar universitete besimokantys vaikai per teismą bando prisiteisti išlaikymą iš savo gimdytojų. Tačiau jau keletą metų stebima ir dar viena tendencija – iš skurdžių pensijų ar pašalpų negalintys išgyventi senoliai vaikšto po teismus, kad šie įpareigotų jų atžalas jais pasirūpinti.

Nors Konstitucijoje įtvirtinta, kad vaikai privalo pasirūpinti savo tėvais, ne visais atvejais pavyksta prisiteisti alimentus iš savo vaikų.

Kaip pasakojo savo vardo nenorėjęs sakyti 32-ejų vyras, galimybė iš savo vaikų prisiteisti išlaikymą jau tapo savotiška reketo forma. Šiuo metu su šeima Anglijoje gyvenantis jaunas vyras prieš keletą metų buvo priverstas bylinėtis teismuose dėl tėvo išlaikymo. Pasak jo, tėvas, kuris šeimą paliko, kai vaikas buvo dar mažas, apsireiškė tik tada, kai sužinojo, jog šiam gana neblogai sekasi. Iš pradžių panevėžietis pamanė, kad tėvas, supratęs savo jaunystės klaidas, nori atnaujinti santykius su sūnumi, tačiau vėliau paaiškėjo, jog viskas tik dėl finansinių sumetimų.

„Keletą kartų pabendravome, jis manęs paprašė kelių šimtų eurų malkoms, vėliau – vaistams, dar vėliau atsirasdavo vis kitų priežasčių, kodėl jam verkiant reikia pinigų. Kiek galėjau, tiek padėjau, bet supratau, kad apetitas auga bevalgant. Nesu milijonierius, pats auginu du mažamečius vaikus, ir Anglijoje gyvenant reikia sunkiai dirbti, kad galėčiau aprūpinti šeimą. Tuo labiau kad tėvas manimi nesirūpino – užaugino mama“, – pasakojo vyras.

Kai emigrantas atvirai pasakė, kad negali finansiškai remti Lietuvoje gyvenančio tėvo, jų santykiai nutrūko, tačiau po pusmečio jis sulaukė šaukimo į teismą – gimdytojas išlaikymą bandė prisiteisti per teismą, motyvuodamas, kad neįgalumo pensijos neužtenka net kukliai pragyventi.

„Ačiū Dievui, kad teisme dirbantys žmonės blaiviai pasižiūrėjo į šią situaciją. Nors tėvas bandė įrodyti, kad mokėjo alimentus ir tinkamai atliko savo tėviškas pareigas, tačiau tai, kad minimalūs alimentai buvo išieškomi tik per antstolį ir buvo susidariusi nemaža skola, dar kartą įrodė, kad tiek ir terūpėjau. Liūdna, kad aš tapau tik sotesnio gyvenimo galimybe“, – apgailestauja vyras.

Ne tik stiklinė vandens
Tokių bylų, kai išlaikymą iš savo vaikų nori prisiteisti tėvai, – daugybė. Panevėžyje dirbantis advokatas Kęstutis Galvičius teigė, kad išlaikymo priteisimas vaikams ir jau nusenusiems tėvams šiek tiek skiriasi. Tėvai savo vaikus privalo išlaikyti be jokių išlygų iki pat pilnametystės ir yra nustatyta minimali suma, skiriama kiekvienam vaikui, o siekdami išlaikymo tėvai turi įrodyti, kad tai jiems yra reikalinga.

Pasak advokato, kad išlaikymo prašantys tėvai galėtų sulaukti paramos iš savo vaikų, jie turi būti nedarbingi dėl sveikatos arba jau pensininkai ir patys negalėti patenkinti net minimalių savo poreikių. Be abejo, teismas vertina, kokio tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto turi ieškovai, kokios jų gaunamos pajamos ir išlaidos. Reikia pateikti ir šūsnį įrodymų, kodėl reikalinga finansinė parama.

„Teismas taip pat turi atsižvelgti ir į tai, ar vaikai, iš kurių reikalaujama išlaikymo, išlaiko savo vaikus, kokia jų materialinė padėtis. Žinoma, vienas svarbiausių kriterijų – ar tėvai patys tinkamai išlaikė vaikus. Alimentų mokėjimas – tai dar ne įrodymas, kad vaikais buvo tinkamai rūpintasi. Būna, kad susikaupusi nemaža skola už alimentų nemokėjimą“, – pasakojo K. Galvičius.

Pasak jo, kiekvienas tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo, tačiau ne visais atvejais šie prašymai yra patenkinami. Pareigos išlaikyti savo tėvus nėra tuo atveju, kai patys tėvai buvo pamiršę, kad reikia rūpintis savo atžalomis. Taip pat nėra nustatyta, kokią sumą reikia skirti tėvams išlaikyti. Įstatyme tik įtvirtinta, jog tai gali būti periodinė išmoka arba galima prisidėti prie gydymo ar slaugos išlaidų. Kiekvienu atveju teismas sprendžia individualiai.

Santykių spragos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Irmantas Skauranskas teigė, kad kiekviena situacija – skirtinga, tad kokius nors apibendrinimus daryti būtų sunku. Žmogui priimti sprendimą per teismą prašyti išlaikymo iš savo vaikų nėra lengva. Visgi dažniausiai yra kreipiamasi, kai iš menkų pensijų senoliai negali pragyventi. Vaikai būna emigravę į užsienį ir juos tiesiog pamiršę, glaudūs ryšiai nutrūkę.

„Dažnu atveju vaikai yra išvykę, likęs tik vienas iš tėvų, kuris negali pragyventi, galbūt turi negalią ar sveikatos bėdų. Aišku, paprastai tokiose bylose tėvų ir vaikų santykiai būna gana komplikuoti, nes darniose šeimose ir be teismo sprendimo vieni kitais rūpinasi“, – pažymėjo I. Skauranskas.

Kaip sakė Panevėžio apylinkės teismo atstovė spaudai Irma Gritėnienė, nors didžioji dauguma civilinių bylų yra dėl išlaikymo vaikams priteisimo, pasitaiko ir atvirkštinių variantų.

„Negalime sakyti, kad tokių bylų daugėja, bet jų pasitaiko kasmet – bent keli procentai visų teisme nagrinėjamų civilinių bylų. Žinant, kad tokių bylų vien pernai mūsų teisme buvo per 8 tūkst., tai nemažas skaičius“, – teigė I. Gritėnienė.

www.alfa.lt