Griežti įstatymai vairuotojų negąsdina. Nors Administracinių nusižengimų kodekse numatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus, kai nustatomas didesnis nei 1,5 prom. girtumas, tai eismo dalyvių pernelyg neatgraso nuo žalingų įpročių.

Skaičiai – įspūdingi

Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per keturias pirmąsias 2017 m. sausio dienas šalyje iš viso buvo pradėta 30 ikiteisminių tyrimų, kai prie vairo sėdo girti asmenys, kurių organizme užfiksuota daugiau nei 1,5 prom. alkoholio. Šiemet situacija dar labiau nedžiugina.

2018 m. sausio 1–4 d. patikrinimų metu policijos pareigūnai nustatė 110 neblaivių vairuotojų, iš kurių net 46 vairuotojams užfiksuotas girtumas buvo didesnis nei 1,5 prom. Taigi tokių „nelaimėlių“ skaičius per minėtą laikotarpį padidėjo daugiau nei 50 proc.

Nors už tokį pažeidimą vairuotojams gresia baudžiamoji atsakomybė, galinti pasibaigti kalėjimu, visgi 1,5 prom. girtumo ribą viršijančių eismo dalyvių skaičius ne tik nesumažėjo ar išliko panašus, bet ir gerokai išaugo.

Vasario viduryje atlikti policijos reidai, apie kuriuos nebuvo pranešta iš anksto, rezultatais dar labiau nenudžiugino. Vasario 13–19 d. policijos pareigūnai visos šalies mastu vykdė sustiprintą vairuotojų blaivumo kontrolę, o apie respublikinę prevencinę ir kontrolės priemonę, organizuojamą visose šalies apskrityse per šventinę savaitę, policijos pareigūnai eismo dalyvių iš anksto neinformavo.

Pareigūnai per septynias dienas nustatė 168 neblaivius vairuotojus. Lengvas neblaivumas (iki 1,5 prom.) buvo nustatytas bemaž šimtui vairuotojų, pradėti 76 ikiteisminiai tyrimai dėl galimų vairuotojų nusikalstamų veikų, t. y. vairavimo, kai nustatytas girtumas buvo didesnis negu 1,5 prom.

Pasitaikė ir tokių asmenų, kurie ne tik vairavo būdami neblaivūs, bet ir neturėjo teisės vairuoti. Be to, sulaikyti keletas visiškai eismo saugumui abejingų vairuotojų: jie jau buvo nubausti už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau, būdami neblaivūs, vairavo pakartotinai. Tokių vairuotojų neatgrasė sėsti prie vairo nei tūkstantinės baudos, nei teisės vairuoti atėmimas, nei automobilio konfiskavimas.

Rekordai

Daugiausia neblaivių vairuotojų – bemaž 40, išaiškinta Vilniaus apskrityje, 13 iš jų nustatytas didesnis negu 1,5 prom. girtumas. Antra pagal nustatytų neblaivių vairuotojų skaičių buvo Marijampolės apskritis – čia pareigūnai išaiškino kiek daugiau negu 20 neblaivių vairuotojų. Tiesa, didesnės vairuotojų dalies neblaivumas neviršijo 1,5 prom. Kauno apskrityje buvo nustatyta 17 neblaivių vairuotojų, net 13 iš jų gresia baudžiamoji atsakomybė (girtumas didesnis negu 1,5 prom.), Panevėžio apskrityje – 14, o Klaipėdos apskrityje – 12 neblaivių vairuotojų.

„Promilių rekordininkas“, 51 metų vairuotojas, buvo sulaikytas sekmadienį (vasario 18 d.) apie 13.00 val. Vilniaus rajone. Pusamžiam vyrui, vairavusiam „Volvo“ markės automobilį, nustatytas sunkus 3,13 prom. girtumas.

Trečiadienį, darbo dienos pabaigoje, Šalčininkų rajone pareigūnai sulaikė automobilio „Mazda“ vairuotoją, kuris važinėjo Jašiūnų miestelyje būdamas visiškai girtas. Pareigūnai 37-erių vyrui nustatė sunkų 2,93 prom. girtumą.

Auklėti – ne baudomis

Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys įžvelgia bėdą, kad nemaža dalis vairuotojų jau dėl girtumo netekę teisės vairuoti vis tiek sėda prie automobilio vairo ir bando vairuoti. Tam, kad situacija šalies keliuose pasikeistų, pasak pašnekovo, turėtų keistis visuomenės požiūris į Kelių eismo taisyklių nesilaikančius piliečius.

„Mes tikrai deklaruojame, kad turi būti tinkamas visuomenės požiūris į tokius pažeidimus, į neblaivius vairuotojus. Ne kartą aš esu minėjęs, kuomet įkliūna pakankamai neblaivūs aukštas pareigas užimantys bendruomenėje žmonės. Ir tada bendruomenė teigia, jog mes žinojome, kad jie kartais vairuoja išgėrę, bet jie yra geri žmonės, ir niekas niekam nepasako, kad jie taip elgiasi. Tai čia visuomenės požiūris turėtų keistis ir neblaiviam sėsti prie vairo turėtų būti didelė gėda“, – dėsto V. Grašys.

Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovo teigimu, prie visuomenės požiūrio formavimo turėtų prisidėti tiek vairuotojai, tiek pėstieji, tiek visi kiti eismo dalyviai. Tuo metu lenktynininkas Justas Tamašauskas taip pat tikina, kad prie situacijos šalies keliuose stipriai gali prisidėti kiti eismo dalyviai.

„Sveikintinas dalykas, kai vairuotojai ar pėstieji praneša apie galimai neblaivius asmenis prie automobilio vairo. Tai labai gera praktika, kuri laikui bėgant, manau, įgaus vis didesnį pagreitį ir tokių pranešimų policija sulauks tik daugiau“, – kalba J. Tamašauskas.

Pasak Lietuvos ralio čempionato dalyvio, didėjančios baudos nėra pati tinkamiausia priemonė pažaboti girtiems vairuotojams, svarbiau yra ugdyti žmonių sąmoningumą bei rodyti gerą pavyzdį kitiems. „Kartais žmonės galvoja, kad jie policijai tiesiog neįklius, gal sugebės kažkaip išsisukti. Bet ne policija ir baudos šioje vietoje turėtų būti didžiausias stabdys sėdant girtam prie vairo – svarbiau yra pasekmės, kai girtas asmuo sukels eismo įvykį“, – priduria lenktynininkas.

www.alfa.lt