Ilgą laiką apie stagnaciją, menką tobulėjimą bei visišką Jono Valančiūno neprisitaikymą prie šiuolaikinio krepšinio kalbėję Kanados krepšinio žurnalistai pamažu keičia toną. Sėkmingo lietuvio ir visos Toronto „Raptors“, kuri šiuo metu pirmauja Rytų konferencijoje, žaidimo sužavėti kanadiečiai liaupsina JV ir skyrė jam dar negirdėtą epitetą.
„Jonas Valančiūnas – septynių pėdų (213 cm – Alfa.lt) aikštės generolas“, – iškalbingai savo straipsnį „Toronto Star“ portale pavadino apžvalgininkas Dougas Smithas. Septynių pėdų matas pasirinktas neatsitiktinai – už Atlanto būtent šis ūgis yra laikomas aukštaūgių standartu. Ilgą laiką tai būdavo tradiciniai, lėti, tačiau itin stiprūs ir fiziški aukštaūgiai, o tokiu pirmuosius penkerius metus NBA lygoje pasižymėjo ir J. Valančiūnas.
Vis dėlto pastaraisiais metais, žaidimui vis labiau keliantis už tritaškio linijos, ėmė keistis ir tobulo aukštaūgio apibrėžimai – jais tapo gerai kojomis gynyboje galintys dirbti, ilgų rankų bei protingai ir universaliai puolime galintys žaisti krepšininkai. Sunkiai prie to adaptavęsis J. Valančiūnas po truputį buvo nustumtas į „Raptors“ žaidimo šešėlį, o kurį laiką dėl nuolat pasirodančių gandų apie galimus mainus net galėjo sėdėti ant pusiau sukrautų lagaminų.
Padėtis drastiškai pasikeitė šį sezoną – keičiantis paties trenerio Dwane‘o Casey filosofijai ir žaidėjams kur kas labiau imant dalytis kamuoliu bei dažniau atakuoti iš toli, šia mada „užsikrėtė“ ir 25-erių uteniškis.
„J. Valančiūnas dabar yra labiau linkęs atakuoti iš toliau, geriau perduoda kamuolį, o jo gebėjimas „skaityti“ žaidimą įtemptose NBA rungtynių situacijose tobulėja kartu patirtimi ir atsakomybės augimu. „Raptors“ „centras“ kartais tampa septynių pėdų įžaidėju“, – rašė D. Smithas.
Pasak „Toronto Star“ apžvalgininko, JV nepersivaro kamuolio per aikštę ir nedaro kitų, plika akimi geriau pastebimų, drastiškų dalykų, tačiau jo žaidimas evoliucionavo tiek, kad „Raptors“ treneris ir lietuvio komandos draugai jau gali pasitikėti J. Valančiūno priimamais sprendimais aikštėje ir atiduoti kamuolį į jo rankas.
Toronto klubas pasižymi puolimu, kuris remiasi kamuolio judėjimu, aikštės išplėtimu bei reakcija į varžovų klaidas gynyboje, o J. Valančiūnas šiame puolime su kamuoliu dažnai atsiduria netoli tritaškio linijos bei gali nuspręsti, kuriam iš po krepšiu ar nuo krepšio kertančių žaidėjų atiduoti kamuolį.
Kartais tai būna kamuolio atidavimas gynėjui, tuoj pat pasinaudojančiam „gyva“ JV užtvara, o kartais jis palaukia, kol komandos draugas prabėgs pro jį bei savo kūnu užkirtęs kelią varžovų gynėjui atiduoda kamuolį saviškiui. Kitais atvejais J. Valančiūnas gali priimti sprendimą imtis iniciatyvos ir pats – atakuoti iš toli arba veržtis prieš galimai lėtesnį savo tiesioginį oponentą.
„Mėgaujuosi savo žaidimu, – džiaugėsi J. Valančiūnas. – Tiesiog džiaugiuosi galėdamas rungtyniauti. Taškai nėra svarbiausia, kaip ir atkovoti kamuoliai ar kažkas panašaus. Svarbiausia žaisti, palikti save visą aikštėje ir kurti situacijas komandos draugams. Man patinka būti tinkamose pozicijose, statyti užtvaras ir sukurti progas komandos draugams. Toks žaidimas – labai smagus.“
Ir išties – matyti tokį J. Valančiūną turėtų būti smagu ir kiekvieno krepšinio gerbėjo akiai. Jeigu per ankstesnius penkis sezonus lietuvis tik užsiimdavo poziciją po krepšiu bei mėgindavo prašyti kamuolio tam, kad sužaistų nugara į krepšį, tai dabar jo žaidimas jau kardinaliai kitoks.
„Jis valdo kamuolį kur kas dažniau negu anksčiau, kai tiesiog norėdavo grumtis po krepšiu. Dabar jis labiau pasitiki savimi kontroliuodamas kamuolį, nesvarbu, ar tai jis daro arti, ar toli nuo krepšio, kadangi tiesiog turi kamuolį kur kas dažniau“, – vidurio puolėjo progresą pastebėjo ir „Raptors“ treneris D. Casey.
Toronto ekipos žaidimas nuo paremto dviem „Visų žvaigždžių“ lygio gynėjais tapo tikru komandišku kamuolio dalijimusi, iš dalies primenančiu net NBA čempionų „Golden State Warriors“ žaidimą, kurie niekada neužlaiko kamuolio vienoje vietoje. Toks žaidimas įneša daugiau pasitikėjimo vienas kitu, kadangi net ir negavęs perdavimo žaidėjas žino, kad greičiausiai kamuolį savo rankose turės jau per kitą ataką.
„Kai dažnai lieti ir jauti kamuolį savo rankose, labiau užsivedi ir įsitrauki į rungtynes. Kamuolys juda iš rankų į rankas lyg pašėlęs, o tai suteikia mūsų puolimui energijos“, – naująją savo filosofiją aiškino D. Casey.
J. Valančiūnas naujame vaidmenyje jaučiasi puikiai, o nepaisant kiek kritusios statistikos, šį jo sezoną galima vadinti lūžiniu. Lietuvis meta iš įvairių distancijų ir jau yra išmetęs net 52 tritaškius (iš kurių pataikė 24, o tai reiškia nuostabų 46,2 proc. taiklumą), kai iki šiol nė sykio per sezoną nebuvo išmetęs daugiau nei dviejų tolimų metimų, o jo perdavimų gabumai auga nepamatuojamu greičiu.
JV nerenka įspūdingos rezultatyvių perdavimų statistikos – atlieka po vieną per rungtynes, kas vis tiek yra geriausias karjeros rezultatas, tačiau jo perdavimai dažnai veda į kitus perdavimus, po kurių kiti žaidėjai pelno taškus ar bent jau atlieka gerus metimus.
Retsykiais lietuvis net pademonstruoja netikėtą savo kūrybiškumą ir drąsą.
„Epizodas, kai sekmadienio rungtynėse JV, stovėdamas ties tritaškio zona, atliko perdavimą pro nugarą ir leidosi bėgti link krepšio, rodo, kiek pasitikėjimo mes, ypač jis, esame gavę. Žinome, kad jis priims teisingą sprendimą, – sakė „Raptors“ lyderis DeMaras DeRozanas. – Tai mes tobuliname kiekvieną dieną. Esu įsitikinęs, kad, įgavęs dar daugiau patirties ir ištobulinęs šį savo vaidmenį, jis dar geriau matys visų veiksmus ir bus dar naudingesnis.“
Nenuostabu dėl to, kokiu patikimu metiku tapo J. Valančiūnas turint omenyje tai, kiek darbo jis į tai įdėjo per pastarąsias kelias vasaras. Tačiau perdavimai ir sprendimų priėmimas stebina kur kas labiau, kadangi tai lemia greita reakcija ir gebėjimas „skaityti“ situacijas įtemptose ir „karštose“ situacijose.
„Tai žaidimo dalis, kurioje Jonas mane stebina labiausiai – savo sprendimų priėmimu būdamas ant tritaškio linijos, – lietuvį gyrė D. Casey. – Jis tapo pseudoįžaidėju – žaidimo organizatoriumi jis pabūna dvi ar tris sekundes, kol stebi, kaip juda kiti krepšininkai ir vyksta varžovų gynybos judėjimas. „Skaitydamas“ šias situacijas jis atlieka nuostabų darbą.“
Naujai atgimęs J. Valančiūnas šį sezoną tampa vis svarbesne „Raptors“ žaidimo dalimi. Per 22,2 minutės jis renka po 11,9 taško ir atkovoja po 8,3 kamuolio, tačiau kovo mėnesį jo vidurkiai kiek geresni – 25 min., 15 taškų ir 8 atkovoti kamuoliai. Tačiau komandai ir pačiam lietuviui svarbiausi skaičiai dega turnyrinėje lentelėje ties „Raptors“ pergalių grafa – penkias pergales iš eilės pasiekę ir 46 laimėjimus per 63 rungtynes turintys „dinozaurai“ jau dviem pergalėmis lenkia Bostono „Celtics“ ir užtikrintai žygiuoja link reguliariojo sezono konferencijos nugalėtojų statuso – pirmojo trečiąjį dešimtmetį skaičiuojančioje ekipos istorijoje.