Sriuba – iš emaliuotų kibirų, kotletai – iš skirtingų ir gerokai susidėvėjusių lėkščių, daržovės – ne kasdien, tačiau valgytojai beveik patenkinti. Štai tokias išvadas padarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai, apsilankę Širvintų ligoninėje ir atlikę pacientų maitinimo vertinimą.

Sriuba – emaliuotuose kibiruose

Širvintų ligoninė maistą savo pacientams gamina pati, dalį produktų gauna tiesiai iš ūkininkų. Per parą pamaitina apie 60 pacientų.

„Valgiaraštį sudaro dietologė, dirbanti dalimi etato. Jos atlyginimas „į rankas“ tesiekia 173 eurus, virėjoms mokamas minimalus atlyginimas. Vieno paciento paros maitinimo kaina siekia kiek daugiau kaip 3 eurus, iš kurių maisto kaina – 1,39 euro“, – po patikrinimo pasakojo SAM specialistas Almantas Kranauskas.

Pasak jo, maisto temperatūra matavimo metu atitiko normą. Temperatūra buvo palaikoma gabenimo indus apvyniojant aliuminio folija.

„Nors rimtesnių higienos pažeidimų nenustatyta, visgi virtuvės patalpos ir maisto gamybos įranga labai sena, maksimaliai susidėvėjusi, būtinas skubus atnaujinimas“, – konstatavo ekspertas.

Anot jo, patiekimo estetinis vaizdas skurdus − lėkštės visos skirtingos, su ryškiais susidėvėjimo požymiais. Sriuba į skyrius gabenama emaliuotuose kibiruose.

Nelaukiamas patiekalas – dešra

Širvintų ligoninė pacientus maitina pigiais tradiciniais patiekalais. Tačiau dauguma pacientų patenkinti tokiu maistu.

„Pacientų nuomone, maisto skonis geras, jiems maisto pakanka, sriubos tirštos. Yra vegetariško raciono pasirinkimo galimybė. Tačiau arbata ir kava su jau įdėtu cukrumi, be cukraus duodama tik sergantiems diabetu. Yra galimybė naktį atsigerti arbatos. Kavos pakeitimas kitu gėrimu nenumatytas. Duonai tepti patiekiama sviesto“, − užfiksavo A. Kranauskas.

Per savaitę kasdien ligoninė tiekia vis kitus patiekalus. Tarp labiausiai patinkančių pacientai paminėjo kotletus, salotas, košę.

Tarp labiausiai nepatinkančių patiekalų žmonės paminėjo daktarišką dešrą, makaronus su faršu, kompotą. Širvintų ligoninės pacientai norėtų dažniau gauti daržovių ir vaisių.

Dienos meniu – neįmantrus

Dieną, kai SAM specialistas lankėsi Širvintų ligoninėje, pacientams per pusryčius buvo patiekta duonos, sviesto, varškės ir kavos, pietums − kopūstų sriubos, bulvių plokštainio, duonos ir šviežių obuolių kompoto, vakarienei − pieniškos ryžių sriubos.

Kitomis dienomis pusryčiams buvo duodamas vienas kiaušinis arba pasiūlyta dešros, sūrio arba varškės, pietums buvo tiekiamos sriubos − pupelių, agurkinė, žirnių, burokėlių, rūgštynių, makaronų. Antrasis patiekalas − dešrelės, vištienos kotletas, mėsos kukulis, netikras zuikis, jūreiviški makaronai arba vištiena. Vakarienei pacientams ligoninė siūlo makaronų, avižinių dribsnių, perlinių kruopų sriubos, kefyro su bulvėmis, kukurūzų arba manų košės.

„Daržovės (burokėlių, kopūstų arba morkų salotos) būna ne kiekvieną dieną. Iš daržovių tikrinimo dieną buvo tik kopūstų sriuba. Vaisių nebuvo. Tik kai kurios dietos gavo morkų salotų, jogurto arba kefyro. Iš už maitinimą atsakingo personalo pusės jautėsi siekis pagaminti kuo geriau, tačiau maža maitinimui skirta suma tai ribojo“, − pabrėžė SAM specialistas.

Maitinimą Širvintų ligoninėje jis įvertino 6 balais iš 10.

Ligoninės atstovas: reikėtų kelių šimtų tūkstančių eurų

Širvintų ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinos reikalams Arvydas Skorupskas Alfa.lt teigė susipažinęs su SAM išvadomis dėl pacientų maitinimo jų įstaigoje.

Pasak jo, ligoninės virtuvės įrangos klausimas yra opus ir žinomas jau seniai, tačiau, anot A. Skorupsko, norint atnaujinti įrangą, reikalingos investicijos, kurioms pinigų ligoninė neturi.

„Mūsų paskaičiavimais, norint įrengti šiuolaikinę virtuvę pagal šiuolaikinius dietologijos mokslo reikalavimus, tai siektų apie porą šimtų tūkstančių eurų, tai čia būtų su visa virtuve, su šiuolaikiniais vežimėliais, kurie laiko temperatūrą, su termopadėklais, su šiuolaikiniais indais. Pačiai ligoninei pagal jos apyvartas, pagal jos dydį tai yra nepakeliama našta. Mes patys surasti tokių pinigų niekaip nesurasime“, – komentavo A. Skorupskas.

Kaip teigė vienas ligoninės vadovų, anksčiau mėginta maistą pacientams pirkti iš tiekėjų, tačiau, pasak A. Skorupsko, Širvintų ligoninė didmenininkams tiesiog yra per maža, taigi ja niekas nesusidomėjo.

SAM specialistų patikrinimo Širvintų ligoninėje metu nustatyta, kad pacientai maistu nesiskundžia, tačiau A. Skorupskas pripažino, jog maisto kokybė galėtų būti geresnė.

„Aš sakyčiau, kad maisto kokybę reikėtų gerinti, bet tai jau yra investicijų klausimas, nes, sakysime, garuose virtos daržovės arba garuose paruošti šiuolaikiniai patiekalai, tai tam reikalingi tam tikri įrengimai virtuvės, o tam reikia investicijų. Bet mūsų pagrindinis ligonis yra kaimo žmogus ir pagyvenusio amžiaus, tai jų mitybiniai įpročiai nėra dabartinio jaunimo, kad jiems kalafioro, brokolio kopūsto reikia ar dar ko nors“, – tvirtino pašnekovas.

Prabilo apie nacionalinę programą

Paklaustas, kokią išeitį, gerinant pacientų maitinimą, siūlo, Širvintų ligoninės direktoriaus pavaduotojas akcentavo, kad tai turėtų tapti nacionaliniu prioritetu.

„Reikėtų kažkokios vieningos nacionalinės programos. Jeigu mes kalbame, kad per visą Lietuvą tai yra problema, o aš sutinku, kad tai yra problema, tai turime suprasti, kad kiekvienas kokybės lygis turi savo kainą. Jeigu mes kalbėsime apie paprasčiausią dalyką, kaip mašinas, tai jos geriausios yra iki penkių metų, bet jos turi savo kainą. Tai lygiai taip pat ir su maitinimu – jeigu sakome, kad turime pagerinti maitinimą, tai tvarkoje, bet mes turime turėti nacionalinę programą, tai įvardyti kaip prioritetą ir tada skirti atitinkamus išteklius, kad mes šitą paslaugą geriname ir investuojame valstybės pinigus“, – aiškino pašnekovas.

Pasak A. Skorupsko, rajonų ligoninėms efektyviai investuoti į pacientų maitinimą trukdo kylančios maisto produktų kainos, maži personalo darbuotojų atlyginimai ir bendras lėšų trūkumas.

„Galima teigti, kad vadovas nesąžiningas, dar kažkas kaltas, bet tai ne visada bus tiesa, nes objektyvios priežastys, maisto kainų kilimas ir darbo užmokesčio kėlimas dėl minimalios algos, lemia tai“, – komentavo Širvintų ligoninės direktoriaus pavaduotojas.

Dūrė pirštu į buvusią valdžią

Susisiekus su Širvintų rajono mere Živile Pinskuviene, ši savo komentarą apie situaciją Širvintų ligoninėje atsiuntė raštu, reikalaudama pateikti jį visą.

„SAM atliko patikrinimą ne tik Širvintų, bet daugelyje Lietuvos ligoninių, taip pat ir ministerijai pavaldžių. Tačiau drįstu spėti, kad klausimus siuntėte tikrai ne visiems merams, kurių vadovaujamuose rajonuose buvo atlikti patikrinimai.

Tuo tarpu mero funkcijos yra platesnės. 2015 m. birželį, perėmus Širvintų rajono vairą, situacija daugelyje sričių (tame tarpe ir sveikatos priežiūros įstaigose) buvo apgailėtina. Ligoninėje gydytojai dirbo be licencijų, netgi be būtiniausių medikamentų, žmonės buvo gydomi tragiškomis sąlygomis, apleistose, šaltose palatose, vėjo perpučiamais langais, tiesiai į lovą krintančiu tinku ar net rozetėmis. Anksčiau rajonui vadovavę buvęs konservatorius V. Jasiukevičius, liberalcentristas K. Pakalnis, „valstietis“ V. Šimonėlis su Administracijos direktore, taip pat „valstiete“ E. Davidavičiene, Širvintų ligoninę paliko visiškai nustekentą. Uždarytas Chirurgijos skyrius, Ukmergės ligoninei padovanota per vargus gauta milijoninė moderni chirurgijos įranga, atsisakyta greitosios pagalbos… Bet buvusiai valdžiai viskas atrodė gerai, nes įstaigoms vadovavo jiems lojalios ligoninės ir poliklinikos vadovės.

Problema yra ne tik lėkštės ir puodai. Buitinius dalykus nulemia kur kas didesnės, sisteminės problemos.

Pradėjusi dirbti, kaip ir privalu rajono vadovui, sudariau komisijas, organizavau patikrinimus situacijai išsiaiškinti. Pamačius, kad tuometiniai sveikatos priežiūros įstaigų vadovai visiškai nesuinteresuoti ieškoti būdų situacijai pagerinti, priimti ir galbūt skausmingi sprendimai dėl jų atleidimo. Šiose pozicijose kaip niekur reikalingi dirbantys, energingi, net menkiausių galimybių pagerinti situaciją ieškantys žmonės. Jau 2016 m. Vidaus ligų skyrius buvo perkeltas į naujas patalpas, praplėstas konsultacinių paslaugų spektras.

Visgi noriu pabrėžti, kad sunki ir netgi skurdi situacija yra stebima visose mažosiose rajoninėse ligoninėse, ir tai nulemia bendras mūsų valstybės požiūris, SAM jau daugelį metų vykdomas nesibaigiantis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo procesas. Į valdžią atėję „valstiečiai“ garsiai kalbėjo apie didesnį dėmesį regionams, periferijoje gyvenantiems Lietuvos žmonėms. O realiai matome visiškai priešingą situaciją – pradedant nuo mažųjų kaimiškų mokyklų, baigiant ligoninėmis. Bepigu versti kaltę savivaldybėms, kurios formaliai yra sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai, tačiau realiai jų išgyvenimas ir veiklos finansavimas priklauso nuo ministerijos, ligonių kasų sprendimų. Ligoninė nėra UAB, užsiimanti verslu. Paslaugos žmonėms suteikiamos, tačiau ligonių kasos į tai neatsižvelgia. Padengiama tik dalis išlaidų už suteiktas paslaugas, kita dalis pagal nesuprantamus skaičiavimus lieka virškvotinė. Taigi, įstaiga žmogui paslaugą suteikia, o apmokėjimo už ją negauna.

Baigdama ir atsakydama į Jūsų klausimus, noriu pasakyti, kad, mano nuomone, šis patikrinimas buvo organizuotas paskutiniam taškui padėti mažųjų ligoninių išgyvenimo klausimu. Tiek emaliuotus kibirus sriubai, tiek senas lėkštes, esamą inventorių, suprantama, vertinu blogai. Esu tikra, kad Širvintų ligoninės laukia permainos, nes šią sistemą būtina tvarkyti. Į žurnalistų padidintą dėmesį Širvintų rajonui ir bandomus kelti skandalus aš nereaguoju ir nereaguosiu, bet sveikatos sistemą, kiek tai priklauso nuo mūsų, taip tvarkysime, kad žmonėms būtų teikiamos kokybiškos medicininės paslaugos. Būtent žmonės mumis patikėjo ir mus išrinko, todėl dirbsime ne žurnalistų kurpiamoms sensacijoms, o žmonėms.

Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad Širvintų rajono savivaldybėje, vadovaujantis pažangiais vadybos metodais, yra aiškiai paskirstytos atsakomybės sritys. Ir sveikatos apsaugą, sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kuruoja mero pavaduotoja Irena Vasiliauskienė. Tad jei turėsite daugiau klausimų apie emaliuotus kibirus ir gėlytes ant lėkščių, prašau kreiptis į tiesioginį įstaigos vadovą arba mero pavaduotoją“, – komentavo Ž. Pinskuvienė.

www.alfa.lt