Britų vyriausybė svarsto nukreipti milijardus svarų užsienio pagalbos iš Azijos ir Afrikos į Baltijos šalis ir kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes, tikėdamasi užsitikrinti paramą derybose dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), sekmadienį pranešė britų laikraštis „The Times“.

„Pagal šį planą, dabar išlaidiems projektams Azijoje ir Afrikoje skiriamas lėšas reikėtų nukreipti tokioms valstybėms kaip Lenkija, Vengrija ir Baltijos šalys“, – rašoma straipsnyje.

Britanijos metinis pagalbos užsieniui biudžetas sudaro 12 mlrd. svarų sterlingų (14 mlrd. eurų).

Anot laikraščio, vienas iš premjerės Theresa May (Terezos Mei) patarėjų privačiuose pokalbiuose apie „Brexit“ strategiją aiškina, kad pinigai turėtų įtikinti rytines Europos šalis paremti Britanijos siekį turėti palankesnę prekybos sutartį.

Šis neįvardytas patarėjas mano, kad toks planas padėtų sumažinti „išstojimo sąskaitą“, kurią apmokėti gali tekti Jungtinei Karalystei, kai įvyks „Brexitas“, todėl būtų naudinga sumažinti abejotiniems projektams kitur skiriamą paramą.

Tačiau Tarptautinės plėtros departamento (DfID) pareigūnai planą laiko neteisėtu. Jie tvirtina, kad vienintelės rytų Europos šalys, kurios pagal tarptautines taisykles gali gauti paramos iš užsienio yra Ukraina ir Albanija.

„Mes nenustatome taisyklių. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija nusprendžia, kuri šalis atitinka oficialios paramos plėtrai sąlygas. Rytinės Europos šalys, priklausančios ES, neatitinka“, – sakė šaltinis vyriausybėje. Jis apkaltino ministrus „alkanomis akimis“ žiūrinčius į paramos biudžetą.

Anot „The Times“, tokios pastabos sukėlė pyktį Užsienio reikalų ministerijoje, kurioje Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) jau nurodė 700 mln. svarų sterlingų „įgalinimo fondui“ skirti lėšų Baltijos šalių saugumui stiprinti.

Vyriausybės pareigūnai sako, kad B.Johnsonas, gynybos ministras seras Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) ir dar keli ministrai nori, kad daugiau paramos lėšų būtų „įdarbinta“ „Brexit“ sutarčiai gerinti. Šia idėja susidomėjęs yra ir iždo kancleris Philipas Hammondas (Filipas Hamondas).

„Kai dalis pagalbos išlaidų nukreipiama rytų Europai, mums nereikėtų mokėti į ES biudžetą, bet jeigu mes padedame Lenkijai ir Baltijos šalims, jos tikriausiai bus linkusios palaikyti mūsų pusę derantis dėl „Brexit“ sutarties“, – sakė vienas šaltinis.

Kitą savaitę – „Brexit“ ministro vizitas

Ši žinia paskelbta likus kelioms dienoms iki britų ministro, atsakingo už derybas, apsilankymo Baltijos šalyse. „Brexit“ ministrą Davidą Davisą (Deividas Deivisas) Lietuvoje antradienį priims premjeras Saulius Skvernelis.

„Premjeras pabrėš, kad Lietuvai po Jungtinės Karalystės pasitraukimo išliks svarbios visos keturios ES laisvės – laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Derybos dėl Britanijos pasitraukimo iš ES turėtų prasidės kovo pabaigoje. Procesą abi pusės tikisi baigti per dvejus metus. Lietuvos Vyriausybė derybose turbūt daugiausia kels klausimus dėl kelių šimtų tūkstančių Britanijoje dirbančių lietuvių teisių.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gruodį interviu BNS sakė, kad Lietuva nepritaria kai kurių politikų raginimams „nubausti“ britus ir pabrėžė, kad Lietuvos tikslas yra „kuo arčiau juos išlaikyti ir prekybos, ir saugumo klausimais“.

Tačiau kai kurie Vakarų europiečiai yra užėmę griežtesnę poziciją. Prancūzijos Vyriausybė ir Briuselio pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad joks naujas susitarimas negali suteikti   Britanijai geresnių  sąlygų negu ji galėtų turėti likdama ES.

Tarptautinėje žiniasklaidoje buvo skelbta, kad ES skaičiavimais išstojimo sąskaita britams gali siekti 60 mlrd. eurų. Britai kol kas nurodo triskart mažesnius skaičius.

Parengė: Aloyzas Knabikas, Vaidotas Beniušis