Ministras, atsakingas už Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos reikalus, paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, neva JK siekia suskaldyti Bendriją, bandydama užmegzti artimesnius ryšius su Rytų Europos šalimis, kurių požiūris dažnai sutampa su Britanijos.

„Paprastas atsakymas yra ne. Svarbiausia, ką reikia pasakyti, – mes diskutuojame su draugais. Kai kurie jų atvyksta pas mus, kai kuriuos kalbiname mes. Žinoma, yra daug bendrų interesų. Esame šalys, kai kuriais atvejais bendradarbiaujančios 40 metų. Ir norime, kad ta bendradarbiavimo dvasia tęstųsi, net ir ne pagal įstatymo raidę, kaip buvo anksčiau“, – per spaudos konferenciją Taline pirmadienį sakė ministras Davidas Davisas (Deividas Deivisas).

„Darome tai. Kad ir kur eitume, gauname atsakymą, kad norime konstruktyvių derybų ir konstruktyvios ateities, – sakė jis. – Kaip ir sakiau anksčiau, norime stiprios Europos Sąjungos.“

Britų vyriausybė svarsto nukreipti milijardus svarų užsienio pagalbos iš Azijos ir Afrikos į Baltijos šalis ir kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes, tikėdamasi užsitikrinti paramą derybose dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), sekmadienį pranešė britų laikraštis „The Times“. Kaip sakoma šiame plane, JK svarsto dalį lėšų iš savo biudžeto skirti tokioms šalims kaip Lenkija, Vengrija ir Baltijos šalys.

„Pagal šį planą, dabar išlaidiems projektams Azijoje ir Afrikoje skiriamas lėšas reikėtų nukreipti tokioms valstybėms kaip Lenkija, Vengrija ir Baltijos šalys“, – rašoma straipsnyje.

Britanijos metinis pagalbos užsieniui biudžetas sudaro 12 mlrd. svarų sterlingų (14 mlrd. eurų).

Kaip sakoma dienraštyje, šie pinigai turėtų įtikinti rytines Europos šalis paremti Britanijos siekį turėti palankesnę prekybos sutartį.

Tačiau Tarptautinės plėtros departamento (DfID) pareigūnai planą laiko neteisėtu. Jie tvirtina, kad vienintelės rytų Europos šalys, kurios pagal tarptautines taisykles gali gauti paramos iš užsienio yra Ukraina ir Albanija. Tačiau jos nepriklauso ES.

BNS