Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nusprendė, kad vyriausybė turi teisę nustatyti minimalių pajamų „slenkstį“ britams, norintiems atsivežti į šalį sutuoktinius užsieniečius.

Tokia priemonė buvo įvesta siekiant užtikrinti, kad imigrantai nesinaudotų valstybiniais socialinio aprūpinimo fondais.

Tačiau Teismas nurodė, jog metodas, kuriuo šios taisyklės buvo taikomos, yra neteisėtas ir sudarė sąlygas keliems ieškovams užginčyti Jungtinės Karalystės imigracijos pareigūnų sprendimus jų neįleisti.

Nuo 2012 metų britai, kurie nori atsivežti į Jungtinę Karalystę sutuoktinius iš kitų šalių, išskyrus kai kurias valstybes, daugiausia – ES nares, turi uždirbti mažiausiai 18 600 svarų (22 000 eurų) per metus, o jei pora turi vaikų – dar daugiau. Keli pagal šias taisykles neįleisti žmonės patraukė vyriausybę į teismą ir įrodinėjo, kad šiuo įstatymu pažeidžiama jų teisė į šeimos gyvenimą.

Septyni Aukščiausiojo Teismo teisėjai nusprendė, kad reikalavimas dėl pajamų „iš principo yra priimtinas“, ir nurodė, jog faktas, kad ši taisyklė „daugeliui gali sukelti sunkumų, nereiškia, kad ji yra neteisėta“.

Tačiau teisėjai sakė, kad taisyklė buvo įgyvendinama „netobulu“ būdu. Pasak jų, pareigūnai privalo atsižvelgti į vaikų gerovę ir tai, ar pareiškėjai turi kitų finansavimo šaltinių.

Už imigracijos politikos teisingumą kovojančios organizacijos „Joint Council for the Welfare of Immigrants“ vadovė Saira Grant sakė, kad priimta nutartis „yra tikra pergalė šeimoms, ypač turinčioms vaikų“.

Pasak jos, vyriausybė turėtų „nedelsdama imtis veiksmų vaikų gerovei apsaugoti pagal savo teisinę pareigą“.

Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad Teismas pritarė vyriausybės požiūriui, bet ji „atidžiai svarsto, ką Teismas pasakė dėl išskirtinių atvejų, kai pajamų „slenkstis“ nebuvo peržengtas, ypač – kai atvejai susiję su vaikais“.