Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai pirmadienį pradės detaliai nagrinėti įstatymo projektą, kuriuo ministrei pirmininkei Theresai May (Teresai Mei) turi būti suteikti įgaliojimai pradėti „Brexit“ procesą, ir darbotvarkėje tikriausiai taip pat bus Britanijoje gyvenančių Europos Sąjungos piliečių likimo klausimas.

Žemieji Bendruomenių Rūmai anksčiau šį mėnesį didžiule persvara pritarė šiam įstatymo projektui. Nerenkami aukštieji rūmai jau surengė dvi dienas trukusius debatus, o dabar šį trumpą įstatymo projektą studijuos eilutė po eilutės.

Lordų Rūmų nariai galės siūlyti pataisas, kurios potencialiai galėtų priversti sutrukdyti T.May planams inicijuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį iki kovo pabaigos. Šio straipsnio inicijavimas bus oficialus pranešimas apie Britanijos ketinimą pasitraukti iš bloko, juo būtų duotas startas iki dvejų metų truksiančioms deryboms su ES dėl išsiskyrimo sąlygų ir būsimų santykių. Jei iki to laiko susitarimas nebus pasiektas, Britanija vis tiek automatiškai išstos iš bloko.

Pirmadienį ir trečiadienį Lordų Rūmai turi aptarti pasiūlymus, tarp kurių yra priemonės siekiant apsaugoti Britanijoje gyvenančių ES piliečių teises ir nustatyti parlamento balsavimo dėl galutinio „Brexit“ susitarimo parametrus.

Vadinamasis komitetų etapas yra pirma galimybė lordams padaryti pataisas, kurios paskui būtų aptartos, pateiktos balsavimui ir sugrąžintos Bendruomenių Rūmams tvirtinti.

Jeigu Lordų Rūmai pritars nepakeistam įstatymo projektui, jis po paskutinio svarstymo kovo 7 dieną bus tiesiogiai nusiųstas pasirašyti karalienei Elizabeth II (Elzbietai II).

Tačiau jeigu bus pataisų, įstatymo projektas gali kursuoti tarp abejų rūmų jiems bandant susitarti dėl galutinių jo formuluočių, o tai potencialiai galėtų sužlugdyti T.May grafiką.

Jokio „tuščio čekio“

Vyriausybė šį trumpą įstatymo projektą parlamentui pateikė sausio mėnesį, pralaimėjusi kovą teisme, kuris nusprendė, kad T.May prieš pradėdama „skyrybų“ su ES procesą turi pasitarti su parlamentu.

Nepakeistas įstatymo projektas Bendruomenių Rūmuose šį mėnesį buvo patvirtintas 494 balsais. „Prieš“ balsavo 122 parlamentarai.

Tačiau Lordų Rūmuose vyriausybės gali laukti didesni iššūkiai: čia tik 252 iš daugiau kaip 800 narių priklauso T.May valdančiajai Konservatorių partijai.

Liberalų demokratų lyderis aukštuosiuose rūmuose Dickas Newby (Dikas Niubis) sakė, kad daug lordų pritaria ES piliečių teisių apsaugojimui.

Yra „didžiulis troškimas pasielgti teisingai ir užtikrinti, kad visi ES piliečiai turėtų teisę pasilikti“, sakė jis. Jo žodžius sekmadienį citavo laikraštis „The Guardian“.

T.May paragino lordus netaisyti ir nevilkinti įstatymo projekto.

„Nenoriu matyti, kaip kas nors stabdo tai, ko nori britų liaudis“, – sakė ji.

Vidaus reikalų ministrė Amber Rudd (Amber Rud) sekmadienį sakė, jog, jos nuomone, nėra galimybės, kad T.May sutiktų su kokiomis nors pataisomis.

„Ne, nemanau, kad yra kokia nors galimybė, ir nemanau, kad turėtų būti“, – sakė ji televizijai ITV ir pridūrė, jog bus „galimybių rengti debatus ir diskutuoti“ per dvejus derybų dėl „Brexit“ metus.

Tačiau per pradinius Lordų Rūmų debatus praėjusį pirmadienį leiboristė Angela Smith (Andžela Smit) sakė, kad Lordų Rūmų nariai neturėtų „pateikti vyriausybei „tuščio čekio“ ir kad jų neįbaugins kai kurių parlamentarų pasiūlymas išvis atsisakyti aukštųjų rūmų, jeigu jie vilkins minimą įstatymo projektą.