Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude’as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį vietoje vieno pateikė penkis Europos Sąjungos po „Brexit“ ateities scenarijus.

J.-C.Junckeris vadinamąją Baltąją knygą (White Paper) pristatė Europos Parlamentui, o vėliau visa tai bus pateikta 27 valstybių ES narių vadovams svarstyti per viršūnių susitikimą Romoje kovo 25 dieną, kai bus minimas Europos Sąjungos 60-metis.

„Tęsti toliau“

Po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos likusios 27 Bendrijos valstybės laikosi dabartinės politikos, pagrindinį dėmesį skirdamos reformoms, darbo vietų ir ekonomikos augimui, investicijoms.

Vyksta tik „sparti pažanga“ stiprinant bendrąją Europos valiutą, tačiau valstybių narių kooperavimasis gynybos srityje yra ribotas.

Tai turėtų leisti ES 27 valstybėms „ir toliau gauti konkrečių rezultatų, remiantis bendro tikslo suvokimu“.

„Nieko, išskyrus bendrąją rinką“

Bendroji rinka tampa sumažėjusios Bendrijos „raison d’etre“ (egzistavimo pagrindas), atsisakant glaudesnės politinės integracijos.

To seniai laukė Britanija, tikėdama, kad ES veiktų daug efektyviau kaip bendra ekonomika, jeigu nesivaikytų glaudesnės politinės sąjungos.

Šio kelio kaina – iki 2025 metų „apribota kolektyvinių veiksmų galimybė. Tai gali padidinti atotrūkį tarp lūkesčių ir jų įgyvendinimo visais lygmenimis“, sakoma „Baltojoje knygoje“.

„Norintieji daryti daugiau“

Atsiranda kelių greičių 27 valstybių Europos Sąjunga. Kai kurios valstybės toliau dalyvauja „vienoje ar keliose savanoriškose koalicijose“ gynybos, vidaus saugumo, mokesčių ir teismų srityse.

Pavyzdžiui, 19 šalių galėtų harmonizuoti savo mokesčių sistemas – iki šiol daugeliui valstybių tai buvo draudžiama tema. Kitos valstybės galėtų prisidėti vėliau.

Šis kelias reiškia „27 valstybių ES vienybės išsaugojimą, paliekant tolesnio bendradarbiavimo galimybę toms, kurios nori“.

„Daryti mažiau, efektyviau“

27 valstybių Bendrija peržiūri ir apkarpo darbotvarkę, pagrindinį dėmesį skirdama toms sritimis, kuriose akivaizdžiai gali būti naudos. Tarp tokių sryčių yra technologinės inovacijos, prekyba, saugumas, imigracija, sienų kontrolė ir gynyba.

ES atsitraukia iš kitų sričių – regioninės plėtros, sveikatos, darbo ar socialinės politikos, palikdama jas nacionalinėms valdžios institucijoms.

Rezultatas – supaprastinta, mažiau ambicinga ES, kuri „padeda sumažinti atotrūkį tarp pažado ir įgyvendinimo“.

„Daug daugiau daryti drauge“

Šis pasiūlymas yra pavadintas Europos Parlamento vyriausiojo derybininko dėl „Brexit“ Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstato) keliu.

Valstybėms narėms nusprendus, kad nei jos, nei ES negali susidoroti su tarptautiniais iššūkiais ir sutinka „daugiau dalintis valdžia, ištekliais ir sprendimų priėmimu“.

Šiame projekte centrine tampa bendra valiuta. „Euro zona yra sustiprinta gerai suvokiant, kad tai, kas yra gerai bendrą valiutą turinčioms šalims, naudinga visiems“.

ES įstatymai atlieka didesnį vaidmenį, nustato daugiau piliečių teisių.

Tačiau Baltojoje knygoje perspėjama dėl „pavojaus atstumti tam tikrus visuomenės sluoksnius, kurie mano, kad ES trūksta pagrįstumo arba kad ES perėmė per daug galių iš nacionalinių valdžios institucijų“.