Lieka beveik dveji metai iki galutinio Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES. Iki 2019 metų kovo 29 dienos šalys turi susitarti  dėl atsiskyrimo sąlygų ir nuspręsti dėl būsimų santykių formato. Vienas sunkiausių žada būti teisinis europiečių Jungtinėje Karalystėje statuso klausimas.

Trys pagrindinės temos, kurios bus aptartos pirmajame derybų etape, buvo nustatytos paskutiniame ES aukščiausiojo lygio susitikime (skubus viršūnių susitikimas dėl Brexit įvyko balandžio 29 dieną Briuselyje, red.). Visų pirma, šalys nori pasiekti susitarimo dėl finansinių Londono įsipareigojimų, kurie siekia maždaug 60 mlrd €, ir nuspręsti dėl Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos sienos – pastaroji yra ES narė.

Kita diskusijų tema, ne mažiau aktualus klausimas, dėl trijų milijonų ES piliečių statuso, kurie šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau nėra šalies piliečiai. Neseniai vykusiame interviu BBC Theresa May pripažino šio klausimo svarbą, tad tuo pačiu metu nepamirštant apie britus, kurie yra įsikūrę kitose ES šalyse, – jų teisinis statusas taip pat lieka klaustinas.

Tačiau, nei Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės paminėti britai, nei europiečiai, atrodo, nesiruošia laukti, kol politikai susitars. Nepaisant šios problemos sudėtingumo ir jautrumo, finansinių įsipareigojimų įgyvendinimas Jungtinei Karalystei yra daug svarbesnis. Taigi, susitarimo procese piliečių teisės gali tapti derybų lustu.

Jau dabar vizų centrai abiejose Lamanšo pusėse fiksuoja rekordišką pareiškėjų, norinčių gauti dar vieną pasą, antplūdį. Jeigu anksčiau jis buvo malonus priedas, tai netikrumo situacijoje, kai valstybės tarnautojai neprisiima atsakomybės už jokių garantijų suteikimą, jis tampa būtinybė.

Pasak “The Financial Times”, 2016 metais iš ES piliečių gavo gauta daugiau nei 92,000 paraiškų dėl nuolatinio gyventojo statuso Jungtinėje Karalystėje suteikimo. Šiais metais numatomas tolesnis augimas iki 100 000 žmonių. Nepaisant to, kad šis skaičius yra daug mažesnis už aukščiau paminėtus tris milijonus, jis smarkiai išaugo po referendumo.

Be to, tų, kurie tikisi britų pilietybės, šiame kelyje laukia daug sunkumų. Kai kurie iš jų yra sukelti Brexit situacijos, kiti egzistavo ir anksčiau, tačiau dabar tapo staigesni.

Dabar ES piliečiai gali būti Jungtinės Karalystės teritorijoje tris mėnesius. Tolesnis buvimas yra susijęs su vadinamųjų sutartinių teisių įgyvendinimu: užimtumas, individuali darbo veikla, studijos ar ekonominė nepriklausomybė. Paskutinės dvi kategorijos numato piliečio pilno sveikatos draudimo buvimą.

Iš tiesų, privalomojo sveikatos draudimo norma dažnai yra vykdoma oficialiai arba nėra vykdoma visiškai. Jungtinėje Karalystėje yra nemokama medicininė priežiūra, ir daugelis lankytojų nė neįtaria apie papildomo draudimo poreikį. Tačiau, nusprendus gauti nuolatinio gyventojo statusą, paaiškėja, kad be visapusiško gyvybės draudimo tai yra neįmanoma. Techniškai šie žmonės gyveno ir gyvena šalyje nelegaliai.

Ne iki galo apibrėžtas lieka klausimas ir apie tai, kas turėtų įtraukti toks draudimas. Pateiktas atvėjis, kai teisinės įmonės kliento gyventojo statusas buvo paneigtas dėl to, kad jo draudimo polisas neįtraukė skubų pristatymą į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu.

Jei su draudimu viskas gerai ar jis nėra reikalingas, po 5 metų nepertraukiamo gyvenimo šalyje ES pilietis gali gauti nuolatinio gyventojo statusą, o dar po metų – kreiptis dėl pilietybės.

Nuo 2015 metų lapkričio 12 dienos procedūra tapo sudėtingesnė. ES pilietis su nuolatinio gyventojo statusu, norintis kreiptis dėl britų pilietybės, pirmiausia turi gauti atitinkamą kortelę. Poreikis užpildyti 85 puslapių paraišką – ne vienintelė kliūtis šiame kelyje.

Britų Home Office įvairiais būdais bando sumažinti norinčiųjų skaičių. Užuot pateikę dokumentus dėl nuolatinio gyventojo kortelės gavimo, jiems rekomenduoja užsiprenumeruoti oficialias ministerijos naujienas ir laukti pranešimo apie tolimesnius žingsnius, kurie bus nustatomi Jungtinės Karalystės ir ES derybų metu. Akivaizdžiausia tokio elgesio priežastis – nepasiruošimas atlaikyti norinčiųjų srautą.

Mes negalime pasakyti, kad Home Office nebando išspręsti šios problemos kitaip. Pernai Liverpulio vizų centre pasirodė 240 papildomų darbuotojų. Tačiau, dėl bendros išlaidų mažinimo strategijos ir nenoro mažinti biurokratinių formalumų lygį, ši priemonė nedavė apčiuopiamų rezultatų.

Papildomi sunkumai laukia tų, kurie nori gauti britų pilietybę kartu su savo šeima. Tol, kol ES pilietis laikosi buvimo Didžiojoje Britanijoje taisyklių, nuo jo ekonomiškai priklausomi šeimos nariai (sutuoktinis, vaikai iki 21 metų, tiesioginiai giminaičiai) gali likti šalies teritorijoje. Ši teisė yra išsaugoma , jei ES pilietis, nuo kurių jie priklauso, gauna nuolatinio gyventojo statusą.

Tačiau, kai jis tampa Jungtinės Karalystės piliečiu, šeimos nariai, norintys gyventi šalyje turi gauti atitinkamas vizas. Jei pilietybės įgijimo metu, jie yra ne Jungtinės Karalystės teritorijoje, įvažiavimas į  šalį jiems taip pat bus susijęs su papildomais sunkumais.