Britų parlamentarai ketvirtadienį pradėjo debatus dėl istorinio įstatymo projekto, numatančio Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje pabaigą, ir ministrė pirmininkė Theresa May (Teresa Mei) rengiasi svarbiam mūšiui.

Įstatymo projektas numato 1972 metų Europos bendrijų akto, kuriuo buvo numatyta Britanijos narystė, panaikinimą atsiskyrimo („Brexit“) dieną, ir, taip pat, maždaug 12 tūkst. esamų Europos reglamentų pakeitimą Britanijos įstatymais.

Ministrai sako, kad tai pirmas veiksmas įgyvendinant pernai referendume britų priimtą sprendimą išstoti iš ES ir kad juo bus užtikrintas teisinis tęstinumas, užkertant kelią bet kokiems „skardžiams“ po Britanijos išstojimo 2019 metų kovą.

Tačiau kritikai perspėja, kad tai reiškia beprecedentį „valdžios užgrobimą“, nes vyriausybė įgauna plačius įgaliojimus taisyti ES įstatymus, perkeldama juos į britų teisę be nuodugnaus nagrinėjimo parlamente.

Vienas Lordų Rūmų komitetas sakė, kad juo „audžiamas deleguotų galių gobelenas, kuris gniaužia kvapą kalbant ir apie jų apimtį, ir apie potenciją“. Opozicijoje esanti Leiboristų partija žadėjo balsuoti prieš įstatymo projektą.

Th.May Konservatorių partija per pirmalaikius rinkimus birželio mėnesį prarado daugumą Bendruomenių Rūmuose, bet jos aljansas su Šiaurės Airijos Demokratine junionistų partija (DUP) turėtų užtikrinti projekto priėmimą pirmuoju etapu.

Tačiau ministrė pirmininkė nėra apsaugota nuo maištų savo pačios partijoje, kai ateinančiomis savaitėmis įstatymo projektas bus detaliai narstomas.

Iki Britanijos išstojimo iš ES turėtų būti priimti dar mažiausiai septyni su „Brexit“ susiję įstatymo projektai.

Nesutarimai ministrų kabinete dėl vieno sunkiausių „Brexit“ klausimų – imigracijos – pasimatė šią savaitę, pasirodžius nutekintai ataskaitai, kurioje siūloma įvesti suvaržymus ES darbuotojams, kai Britanija nutrauks laisvą darbo jėgos judėjimą.

Keli laikraščiai rašė, kad šie planai nepatinka vidaus reikalų sekretorei Amber Rudd (Amber Rud), o kai kurios verslo grupės juos vadino pernelyg griežtais.

Tuo tarpu Briuselyje derybos su ES dėl „skyrybų“ sąlygų juda lėtai ir gali sužlugdyti Britanijos viltis po kelių savaičių pereiti prie derybų dėl būsimų prekybinių santykių.

„Valdžios užgrobimas“

T.May ketvirtadienį sakė, kad Panaikinimo įstatymo projektas yra „svarbiausias žingsnis, kurį galime žengti, kad nebūtų skardžio žmonėms ir kompanijoms, nes juo užtikrinamas teisinis tikrumas“ po „Brexit“.

Pareigūnai apskaičiavo, kad reikės maždaug 800-1 000 pataisų į britų teisę perkeliamiems ES įstatymams. Būtų per didelė užduotis, kad kiekvienu atveju vyktų visapusiškas nagrinėjimas parlamente, todėl pareigūnai nori naudotis minėtais specialiais įgaliojimais.

Šie įgaliojimai baigtųsi po „Brexit“ praėjus dvejiems metams, jais nebūtų galima naudotis mokesčiams didinti ar žmogaus teisių įstatymui taisyti. Tačiau jais būtų galima naudotis įgyvendinant galutinio „Brexit“ susitarimo su Briuseliu dalis.

Leiboristai yra sakę, kad sieks įstatymo projekto atmetimo, kai po dviejų debatų dienų, pirmadienį, dėl jo Bendruomenių Rūmuose vyks pirmasis balsavimas.

„Jei jis bus priimtas savo dabartine forma, parlamentarai iš esmės pavers save žiūrovais, nes vyriausybei bus leista daryti su „Brexit“, ką nori“, – BBC radijui sakė leiboristų šešėlinis „Brexit“ sekretorius Keiras Starmeris.

Škotijos nacionalinė partija (SNP) ir mažesnė Liberalų demokratų partija, kurios abi yra proeuropietiškos, taip pat tikriausiai balsuos prieš įstatymo projektą.

Laukiantys mūšiai

Su DUP parama vyriausybė Bendruomenių Rūmuose turi darbo daugumą – 13 balsų persvarą – ir pirmuoju etapu Panaikinimo įstatymas turėtų būti priimtas.

Tačiau konservatorių parlamentarai, kaip ir opozicinės partijos, tikriausiai sieks pataisų įstatymo projektui, kai vėliau šį rudenį prasidės kita debatų stadija.

Autonominių galių turinčios Škotijos ir Velso institucijos taip pat galėtų siekti trukdyti pažangai dėl šio įstatymo projekto.

Visas perkeliamas ES galias iš pradžių susigrąžins parlamentas Vestminsteryje, net ir tose politikos srityse, kurios buvo perduotos Škotijai, Velsui ir Šiaurės Airijai.

Vyriausybė pažadėjo diskusiją dėl šių galių perdavimo regionams, bet minėtos pusiau autonominės administracijos skeptiškai vertina galimybę, kad tai tikrai bus padaryta.