Ar, pirkdami tuos pačius maisto produktus, tikrinate produkto svorį? O vertėtų! „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, paviešinęs Lietuvoje atsiradusį reiškinį „užslėptą infliaciją“, socialiniame tinkle užkūrė diskusiją.

Kadangi pirkėjai kainų svyravimus pastebi greitai, imtasi įmantrios gudrybės – kainą paliktą tą pačią arba šiek tiek padidinti, o svorį sumažinti. Skirtumas tas, kad svorio skirtumą pirkėjas pastebi tikrai ne iš karto arba išvis nepastebi, tačiau gamintojas tokiu būdu sugeba iš pirkėjo užsidirbti daugiau.

Pasirodo, tokie atvejai jau ne naujiena Lietuvoje. Ekonomistas Ž. Mauricas paviešino atvejį su varškės sūreliu – vienoje nuotraukoje tas pats desertas kainuoja 0,44 Eur, tačiau sveria 50 gramų, o kitoje nuotraukoje kaina – 0,45 Eur, bet svoris siekia vos 40 gramų.

Lyginant kainos skirtumą, pokytis nėra didelis, tačiau, atsižvelgiant į svorio skirtumą, klausimas, kuris pirkėjas nesijaustų apgautas.

„Džiugu, kad ne visos Lietuvos įmonės pasiduoda kainų kėlimo beprotybei. Štai kai kurios iš jų rodo socialinį atsakingumą ir vietoje ženklaus kainos padidinimo paslapčia sumažina produkto svorį ar tūrį (pvz. 0.9 litro pieno pakeliai), tuo saugodami mus nuo persivalgymo, antsvorio bei kitų XXI amžiaus blogybių. Didelis ačiū joms!“ – socialiniame tinkle ironizavo ekonomistas Ž. Mauricas.

Įdomu tai, kad ekonomistai tokį reiškinį vadina „užslėpta infliacija“, kuri sudaro iliuziją, kad kainos nekyla ar kyla labai nedaug (sūrelių atveju 1 euro centu), nors iš tiesų gaunamas prastesnės kokybės ar mažesnio svorio / tūrio produktas (siūrelgeito atveju vietoje 50 gramų – 40 gramų), tad realus kainų kilimas būna spartesnis už statistinį.

„Dar įdomiau yra tai, kad „užslėpta infliacija“ yra labiau būdinga prieškriziniams laikotarpiams. Turint omenyje, kad mažmeninės prekybos (be automobilių ir kuro) augimas Lietuvoje rugpjūčio mėn. sulėtėjo iki vos 1,8 proc., o restoranų apyvarta smuko 2,4 proc. (smukimas fiksuojamas pirmą kartą per 5 metus), galime laukti ir daugiau tokių „fokusų“… Tad nepraraskite budrumo!“ – patarė ekonomistas Ž. Mauricas.

Ekonomistas varškės sūrelį pateikia tik kaip pavyzdį ir siūlo į situaciją pasižiūrėti bendrai, nes gali būti, kad jūsų mėgstami ir nuolatos vartojami produktai taip pat pasikeitė – ne tik kainos atžvilgiu, tačiau svorio, o gal net ir sudėtimi.

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė teigia, kad tai yra manipuliavimas pirkėjais.

„Tai yra gamintojų noras atpiginti produktą ir turėti iš to daugiau naudos sau – vartotojais pasinaudojama jų nežinojimu, nereiklumu“, – apibendrino Z. Čeponytė.

Pastebėjote akivaizdų to paties produkto kainų skirtumą, o galbūt sumažėjo jo svoris ar pakito sudėtis – pasidalykite informacija su naujienų portalu Alfa.lt el. adresu alfa@alfa.lt.

Lyg antrarūšių produktų karalystė

Pastaruoju metu Lietuva garsėja kaip antrarūšių produktų karalystė – apgauna ne tik užsienio, bet ir vietiniai gamintojai.

Pavyzdžiui, Vokietijos rinkai skirti analogiški produktai yra mažiau chemizuoti, su mažiau dažiklių, naudojamas cukrus, o ne saldikliai, vietoje pigaus palmių – saulėgrąžų aliejus. Kitaip tariant, tokie patys produktai Vakarų šalims natūralesni. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad iš 33 rūšių maisto prekių net 23 skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ar konsistencija.

LIETUVA – ANTRARŪŠIŲ PRODUKTŲ KARALYSTĖ: APGAUNA NE TIK UŽSIENIO, BET IR VIETINIAI GAMINTOJAI

Namų šeimininkės jau seniai pastebėjo, kad identiška buitinė chemija yra kur kas prastesnė nei, tarkime, parduodama kaimyninėje Lenkijoje, tokie patys pieno produktai prastesni nei Rusijoje.

Susidaro įspūdis, kad lietuvius be jokios sąžinės graužaties apgaudinėja ne tik užsienio šalių gamintojai, bet ir vietiniai.

Kai 2013-aisiais Rusija paskelbė Lietuvai pieno embargą, parduotuvių lentynose atsirado Rusijos rinkai skirtų pieno produktų – jogurtų, sūrelių, varškės ir pan.

Iš pradžių pirkėjai buvo viliojami mažesne produktų kaina. Ir nors pradžioje pirkėjus reikėjo įtikinti, kad produktų skonis ir kokybė tokie patys, vėliau paaiškėjo nemaloni tiesa – produktai, skirti Rusijos rinkai, priešingai, buvo net geresnės kokybės.

Tą lietuviai pajuto bene su kiekvienu produktu – ar tai būtų varškės sūrelis, ar jogurtas.

www.alfa.lt