Padegtas konkurentų katafalkas, garaže laikomi mirusiųjų kūnai, jų išdarkymas, nupjaunant ir išmetant kūnų dalis. Rodos, kad tai kokio nors siaubo filmo ar bent jau juodosios komedijos siužeto vingiai, tačiau iš tiesų tai istorijos, prieš kelerius metus prasidėjusios Klaipėdoje ir vos prieš kelias dienas užverstos Vilniuje, detalės. O visa istorija kilo, kai buvo padegtas vienos pajūrio laidojimo bendrovės katafalkas – nusikaltimo gijos vedė prie bendrovės „Klaipėdos laidojimo ir kremavimo centro“ vadovo Liudo Statkaus, tačiau vėliau tyrėjai sulaukė dar ir šiurpaus netikėtumo – atlikus L. Statkaus pavaldinio Dariaus Paplausko namuose kratą, garaže buvo aptiktas nelegaliai įrengtas morgas, kuriame kūnai buvo ruošiami laidoti.

Purvini metodai: padegė konkurentų katafalką

2013 m. vasario 7 d. viena ritualines laidojimo paslaugas teikianti Klaipėdos įmonė patyrė didelių nuostolių, mat naktį užsidegė ir suliepsnojo jai priklausęs katafalkas, vėliau įvertintas 24 297,38 euro, kartu su juo karstas ir kitas turtas, vertas dar kelių tūkstančių eurų.

Ėmus aiškintis, kas gi nutiko, galiausiai paaiškėjo, kad tai – konkurentų darbas, o kaltinimai buvo pateikti L. Statkui, šio pavaldiniui D. Paplauskui ir Lukui Čepeliui. Šį jaunuolį L. Statkus, bylos duomenimis, ir nusamdė sudeginti konkurentų katafalką.

Pričiupus „Klaipėdos laidojimo ir kremavimo centro“ vadovą paaiškėjo, kad šis ne tik įtraukė į nusikaltimą vaiką (L. Čepelei tuo metu dar nebuvo aštuoniolikos), bet ir apgaulingai tvarkė savo finansus, siekdamas išvengti mokesčių nuolatos pateikdavo melagingas deklaracijas, taip į buhalterinę apskaitą neįtraukė 16 441,73 euro gautų pajamų ir pasisavino ir 15 181,02 euro.

L. Statkus teisme neigė, kad suorganizavo konkurentų katafalko padegimą ir tikino, kad gal apie tai ir kalbėjęs, tačiau tikrai to nesiruošęs padaryti, o katafalko padegimą galėjo suorganizuoti ir jo savininkas, susidėjęs su L. Čepele.

Mirusiuosius tvarkė kaip mėsą

Kaip minėta, besekdami padarytų nusikaltimų gija, kriminalistai D. Paplausko namų garaže aptiko siaubo filmo vertą radinį – nelegaliai įrengtą lavoninę, kurioje būta net keliolikos kūnų.

Bylos metu buvo konstatuota, kad L. Statkus ir D. Paplauskas bendrininkaudami neteisėta komercine veikla vertėsi nuo 2013 m. vasario 16 d. iki tų pačių metų gegužės 6 d., nors neturėjo būtino leidimo – higienos paso, – garaže laikė ne mažiau nei 14 lavonų, čia darė jų valymus, rengė ir ruošė šarvoti.

Klaipėdiečių darbo su lavonais niuansai gali supykinti ne vieną silpnesnių nervų skaitytoją – numirėlius tvarkydavęs D. Paplauskas nepasikuklindavo lavonams nupjauti kojų pirštus, kad galėtų apmauti batus, o įvairias atliekas, tarp kurių – ir mirusiųjų dalys, tiesiog išmesdavo.

Kiek iš nelegalios lavoninės uždirbo vyrai – sunku pasakyti; dėl apgaulingos laidojimo namų buhalterijos tikslūs skaičiai lieka žinomi tik patiems nuteistiesiems.

Tiek L. Statkus, tiek D. Paplauskas pripažino, kad garaže įrengė nelegalią lavoninę – anot vyrų, taip jie pasielgę paprasčiausiai dėl to, kad tiesiog neturėjo lėšų įrengti tinkamas patalpas, o investicijos būtų buvusios jiems per didelės.

Teisėjai nepasigailėjo: ne kartą teistas, todėl pavojingas

Šių metų balandžio 28 d. vyrai išgirdo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, tačiau šis įsiteisėjo tik šiomis dienomis, nes buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Iš trijų vyrų tik D. Paplauskas kreipėsi prašydamas pakeisti nuosprendį – kiti du su paskirtu nuosprendžiu susitaikė.

L. Statkui teisėjai skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo trejiems metams, o L. Čepelei skirta tik pusmečio laisvės atėmimo bausmė. Tiesa, iš šių vyrų konkurentui, kurio turtas buvo sudegintas, buvo priteista 25 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti, dar beveik 12 tūkst. eurų – juridiniam asmeniui padarytai žalai atlyginti.

D. Paplauskas tuo metu už neteisėtą vertimąsi komercine veikla buvo nuteistas lygtine pusės metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas metų laikotarpiui, tačiau klaipėdietis kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, teigdamas, kad finansinė bauda jam – geriau nei lygtinė laisvės atėmimo bausmė.

Skunde vyras nurodė, kad dėl lygtinės laisvės atėmimo bausmės negalės visavertiškai ugdyti trijų savo vaikų, kadangi šiuo metu yra vienos bendrovės direktorius, o jo darbas gyvybiškai susijęs su komandiruotėmis į Švediją. Anot D. Paplausko, dėl lygtinės laisvės atėmimo bausmės jis tiesiog negali dirbti, kadangi Probacijos tarnybos pareigūnai neleis jam išvykti iš šalies.

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija tokį prašymą atmetė, mat bylos metu paaiškėjo kitų tamsių šios istorijos aplinkybių. Teisėjų kolegijai pro akis neprasprūdo tai, kad D. Paplauskas praeityje jau buvo du kartus teistas, nusikaltimą padarė dar neišnykus teistumui, todėl yra pripažintas recidyvistu, be to, buvo daugybę kartų baustas administracine tvarka.

„Visos šios aplinkybės rodo D. Paplausko didesnį pavojingumą visuomenei. Todėl jam paskirta bausmė yra adekvati nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo asmenybei, atitinka įstatymų reikalavimams ir neprieštarauja teisingumo principui“, – pažymėjo skundą atmetusi teisėjų kolegija, anot kurios, nuteistajam vaikus auginti trukdytų ne lygtinė laisvės atėmimo bausmė, bet finansinė bauda, kurios taip prašė D. Paplauskas.

www.alfa.lt