Skaitytojų dėmesiui – svarbiausių savaitės žvalgybos naujienų apžvalga.

Rusija prieš „Zapad“ pratybas testavo elektroninius ginklus?

NATO šalių pareigūnai įtaria, kad rugpjūčio pabaigoje Vakarų Latvijoje paslaptingai sutrikęs mobilusis ryšys galėjo būti Rusijos elektroninio ginklo bandymų pasekmė, paskelbė naujienų agentūra „Reuters“.

Minėtas incidentas įvyko rugpjūčio 30 dieną. Ties vakarine Latvijos pakrante, Kurše, mobilusis ryšys buvo sutrikęs maždaug 7 valandoms.

Latvijos saugumo pareigūnai teigia, kad taip galėjo nutikti, Rusijos kariškiams nukreipus galingą komunikacijos slopintuvą iš Kaliningrado srities per Baltijos jūrą į Švediją. Dalis jo signalo esą galėjo užkliudyti ir Latvijos pakrantę. Tiesa, Švedijos pareigūnai tikina tuo metu nepastebėję jokių įtartintų ženklų.

Dar vienas neįprastas incidentas Latvijoje užfiksuotas rugsėjo 13 dieną. Prieš pat prasidedant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad 2017“, sutriko latvių bendrojo pagalbos numerio 112 sistemos veikla.

Nors latvių saugumiečių teiginius vienareikšmiškai patvirtinti sunku, įtarimų kelia NATO surinkta žvalgybinė informacija apie tai, kad kibernetinės atakos buvo viena svarbiausių „Zapad 2017“ temų.

Kol Rusija aktyviai treniruojasi panaudoti kibernetinius pajėgumus puolamaisiais tikslais, taip pat ir atakoms prieš civilinės infrastruktūros objektus, NATO kibernetinė strategija iki šiol numato vien gynybinius veiksmus, teigia „Reuters“.

JAV armijos pajėgų Europoje vadas, generolas leitenantas Ben Hodgesas patvirtino, kad žvalgybiniai duomenys rodo, jog Rusija per pastaruosius trejus metus rimtai išplėtė elektroninės karybos pajėgumus.

„Kaspersky“ pėdsakas atakos prieš NSA byloje

Aiškėja naujų detalių apie tai, kodėl Rusijos kibernetinio saugumo bendrovė „Kaspersky Lab“ prarado užsakymų JAV valstybiniame sektoriuje ir buvo įtraukta į juoduosius programinės įrangos tiekėjų sąrašus.

„The Wall Street Journal“ ir kitų JAV leidinių teigimu, 2015 metais rusų programišiai įsilaužė į amerikiečių Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) darbuotojo asmeninį kompiuterį ir pagrobė jautrios informacijos. Tyrėjų keliama versija – kad užpuolikai pasinaudojo operacinę sistemą turėjusios apsaugoti „Kaspersky“ antivirusinės programos pažeidumu, apie kurį esą galėję žinoti iš anksto.

NSA darbuotojas, praradęs informaciją apie agentūros naudojamus įsilaužimo į kompiuterius metodus, pats atliko grubų vidaus taisyklių ir šalies įstatymų pažeidimą, išvedęs slaptus dokumentus iš saugių NSA kompiuterių sistemų. Tačiau tyrėjai nemano, kad jis sąmoningai siekė paskleisti slaptą informaciją, todėl jam nebuvo pareikšti įtarimai.

Rugsėjo mėnesį JAV federalinė vyriausybė nurodė pašalinti „Kaspersky“ programinę įrangą iš visų vyriausybinių kompiuterių. Be to, Federalinis tyrimų biuras (FTB) tiria, ar „Kaspersky“ produktai, ir visų pirma labai populiarios antivirusinės programos, kode gali turėti „galinių durų“ (angl. „backdoors“), kurias galėtų išnaudoti Rusijos žvalgybos agentūros.

Pati bendrovė kategoriškai neigia turinti ryšių su Rusijos politine vadovybe ar žvalgybos agentūromis, apie ką kalbama ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose, kur liudijama apie atvejus, kai „Kaspersky Lab“ artimai bendradarbiavo su Rusijos teisėsauga.

„Kaspersky Lab“ įkūrėjas Jevgenijus Kasperskis (tarptautinei auditorijai žinomas kaip Eugene’as Kaspersky) yra baigęs sovietinės KGB techninę mokyklą ir dirbęs karinėje žvalgyboje.

Paaiškėjusi nauja istorija tik dar labiau kerta per NSA įvaizdį, kuris labai susvyravo po 2013 metų, kai į užsienį pabėgo ir galiausiai Rusijoje prieglobstį rado agentūros paslaptis žiniasklaidai atskleidęs kontraktininkas Edwardas Snowdenas. Praėjusiais metais nustatyta, kad kitas kontraktininkas, Haroldas T. Martinas III, dar daugiau NSA paslapčių laikė savo namuose Merilande.

„Jie patiria vieną smūgį po kito, – „The New York Times“ sakė buvęs agentūros darbuotojas, bendrovės „Adlumin“ vadovas Robertas S. Johnstonas. – NSA anksčiau sakydavo, kad pas save niekada neturėjo šnipų. Tai visiškai pasikeitė po 2013-ųjų.“

Vokietijos žvalgų „ne“ bendrai žvalgybai

Du aukšto rango Vokietijos žvalgybos pareigūnai atmetė Europos valstybių lyderių ir ES pareigūnų skleidžiamas idėjas, jog reikėtų kurti visoje Sąjungą veiksiančią žvalgybos agentūrą, skelbia „Intelligence News“.

„Atmesti saugumo tabu“ ir kurti „Europos žvalgybos sistemą“ dar praėjusį mėnesį ragino ES migracijos, vidaus reikalų ir pilietybės reikalų komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos). Praėjusią savaitę idėją pasigavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėjęs Sorbonos universitete Paryžiuje apie „stipresnius ryšius tarp mūsų valstybių“.

Tačiau tiek Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Bruno Kahlis, tiek ir kontržvalgybos agentūros BfV direktorius Hansas Georgas Maassenas šią savaitę griežtai atmetė galimybę kurti bendrą ES žvalgybos agentūrą, liudydami Bundestago Žvalgybos priežiūros komitete.
B. Kahlis nurodė, kad ES jau šiuo metu turi žvalgyba paremtą ankstyvojo perspėjimo centrą – EU INTCEN. Naujų sąjunginių agentūrų esą nereikia, nes „žvalgyba geriausiai organizuojama nacionaliniu lygmeniu“. H. G. Maassenas perspėjo, kad europinė žvalgybos tarnyba „sukurtų papildomų biurokratinių struktūrų“, dėl ko esą „gerokai sumažėtų mūsų efektyvumas“.

Abiejų Vokietijos žvalgybos vadovų teigimu, pastaraisiais metais ES valstybių bendradarbiavimas žvalgybos informacijos gerokai pagerėjo, o esamas dvišalių mainų modelis esąs „efektyviausias ir greičiausias būdas dalytis informacija“.

Dėl „akustinio“ skandalo išsiuntė diplomatus

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija išsiuntė 15 Kubos diplomatų iš ambasados Vašingtone, reaguodama į amerikiečių diplomatus Havanoje užklupusius paslaptingus negalavimus.

Praėjusią savaitę JAV sumažino savo ambasados Kuboje personalą iki 27 asmenų – mažiausiai, kiek reikia būtiniausioms funkcijoms atlikti. Naujausioje žinioje amerikiečių Valstybės departamentas nurodė, kad Kubos vyriausybė privalo aiškiai užtikrinti, kad nesitęs „atakos“, dėl kurių, kaip manoma, galėjo sunegaluoti 17 JAV ambasados darbuotojų ir 4 sutuoktinės ar sutuoktiniai.

Nukentėję asmenys skundėsi nusilpusia klausa, svaigstančia ar skaudančia galva, sutrikusia pusiausvyra, regėjimo problemomis, nemiga. Skelbta, kad dalis sveikatos pakitimų esą gali būti nuolatiniai. Be to, dalis sunegalavusių JAV diplomatų teigė savo namuose girdėję keistus garsus. Tai paskatino kalbas, jog prieš juos galėjo būti panaudotas nežinomas akustinis ginklas.

Amerikiečių Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai, kuriems buvo leista atvykti į Kubą, nesugebėjo nustatyti, kas galėjo sukelti diplomatų negalavimus. Sumaištį dar labiau sustiprino žinia, kad panašių „atakų“ patyrė ir Kuboje dirbantys Kanados diplomatai.

Rusija taikosi į NATO karių telefonus?

Rusija tikslingai bando įsilaužti į NATO karių telefonus, siekdama gauti daugiau informacijos apie Aljanso planus, paskelbė „The Wall Street Journal“. Pasak šio leidinio, rusų žvalgybai pavyko gauti prieigą prie dalies Lenkijoje ir Baltijos šalyse dislokuotų NATO karių išmaniųjų telefonų.

Įtariama, kad rusų buvo pasitelkti ir žvalgybiniai bepiločiai su specialia įranga, kuri esą kai kuriais atvejais padėjo įsilaužti į išmaniųjų telefonų sistemas.

NATO bazei Lenkijoje vadovaujantis JAV armijos pulkininkas leitenantas Christopheris L’Heureux sakė „The Wall Street Journal“, kad po vienų šaudymo pratybų jis aptiko, jog kažkas mėgino įsilaužti į jo išmanųjį telefoną iš rusiško interneto adreso. „Jie, kad ir kas tai būtų, prieš mane naudojo geolokaciją, – sakė karininkas. – Kas per velniava, pagalvojau.“

Taip pat buvo taikomasi ir į šešis kitus Ch. L’Heureux vadovaujamus karius. Be to, kovo mėnesį Estijos karys susidūrė su keistu reiškiniu, kai jo išmanusis telefonas ėmė be priežasties groti hip-hopo muziką – kurios jis nebuvo parsisiuntęs.

Ar Rusijos žvalgybai pavyko padaryti didesnės žalos, nėra aišku.

Bandė prisiimti atsakomybę

Ekstremistinė džihadistų organizacija „Islamo valstybė“ (IS) per savo žiniasklaidos padalinius bandė prisiimti atsakomybę dėl rekordiškai daug gyvybių (59 nužudytų ir daugiau nei 500 sužeistų) pareikalavusių masinių šaudynių JAV Las Vegaso mieste, tačiau nepateikė jokių apčiuopiamų įrodymų.

Džihadistų teigimu, žudynes surengęs Stephenas Paddockas prieš 6 mėnesius atsivertęs į islamą. Įprastų tokiais atvejais įrodymų, pavyzdžiui, priešmirtinio vaizdo įrašo, jie nepateikė.

Nepatogi detalė IS propagandai – tai, kad S. Paddockas, JAV pareigūnų teigimu, nusišovė nelaukdamas, kol jį nušaus ar sučiups į viešbučio 32-ąjį aukštą, iš kur jis šaudė, atskubėję policininkai. Tokia savižudybė būtų labai neįprasta „džihado kariui“. Galbūt dėl to islamistai paskleidė versiją, esą Las Vegaso šaulys atsišaudė kiek galėjo – ir krito kovoje.

Tuo metu JAV teisėsauga ir toliau teigia neradusi jokių įrodymų, kad į pensiją išėjęs buhalteris S. Paddockas, investavęs į nekilnojamąjį turtą, turėjęs keletą nedidelių lėktuvų ir mėgęs lošti kazino, būtų turėjęs kokių nors ryšių su ekstremistinėmis organizacijomis. Nieko panašaus apie jį negalėjo pasakyti ir artimieji – brolis bei iš Filipinų kilusi sugyventinė.

ISIS doubles down on its claim that the Las Vegas massacrist has converted six months ago.

It also says he was killed “after he ran out of ammunition” (rather than killed himself, which would be hard for them to justify) pic.twitter.com/bGqEjbPBw5

— Hassan Hassan (@hxhassan) October 5, 2017

Žudikiškų S. Paddocko veiksmų motyvai iki šiol lieka neaiškūs.

Iranas nuteisė branduolinių derybų dalyvį

Dvigubą Irano ir Kanados pilietybę turintis buhalteris Abdolrasoulas Dorri Esfahani, kaip Irano delegacijos narys dalyvavęs derybose, kurios galiausiai atvedė prie 2015 metų susitarimo dėl branduolinės programos apribojimo mainais į tarptautinių sankcijų panaikinimą, buvo nuteistas penkerius metus kalėti dėl šnipinėjimo.

A. D. Esfahani tapatybė iki šiol oficialiai nenurodoma, tačiau ją dar 2016 metais atskleidė susitarimui su JAV ir kitomis didžiosiomis galybėmis nepritariantys Irano parlamentarai.

Dėl šnipinėjimo nuteistas vyras derybų metu buvo Irano centrinio banko patarėjas. Manoma, kad jis padėjo šalies derybininkams siekiant sankcijų panaikinimo. Kokią informaciją jis atskleidė – ir kam – nėra žinoma.

Irano įstatymai nepripažįsta dvigubos pilietybės, todėl A. D. Esfahani proceso metu negalėjo naudotis konsuline Kanados pagalba.

www.alfa.lt