Popiežius Pranciškus šeštadienį sakė apsiverkęs, kai iš pačių rohinjų pabėgėlių lūpų Bangladeše klausėsi, ką jiems teko patirti. Jis sakė, kad šis susitikimas buvo viena iš jo kelionės į Mianmarą ir Bangladešą sąlygų.

Susitikimas su rohinjais buvo itin simboliškas solidarumo su šia musulmonų mažuma gestas. Rohinjai bėga iš Mianmaro dėl čia patiriamo smurto. Pontifikas skrisdamas atgal į Romą žurnalistams sakė, kad susitikę su juo rohinjai taip pat verkė.

„Žinojau, kad susitiksiu su rohinjais, tačiau nežinojau, kur ir kaip. Man tai buvo viena iš kelionės sąlygų“, – sakė popiežius.

Paprastai labai atvirai kalbantis pontifikas per keturias vizito Mianmare dienas turėjo „balansuoti ant diplomatinio lyno“: viešai niekur tiesiogiai neminėti rohinjų, tačiau šalies budistus lyderius skatinti kovoti su „išankstiniu nusiteikimu ir neapykanta“.

Tačiau Bangladeše jis atvirai kalbėjo šiuo klausimu ir susitiko su grupe rohinjų pabėgėlių iš Pietų Bangladeše esančių stovyklų. Šis emocionalus susitikimas įvyko Dakoje.

„Tai, ką Bangladešas dėl jų padarė, yra labai daug. Puikus svetingumo pavyzdys, – sakė Pranciškus. – Aš verkiau, mėginau tai daryti taip, kad niekas nematytų. Jie verkė taip pat. Sau pasakiau: „Negaliu išvykti jiems nepasakęs nė žodžio“.

Popiežius rohinjams pasakė: „Visų tų jūsų persekiotojų ir žalotojų vardu pasaulinio abejingumo akivaizdoje aš prašau jūsų atleidimo“.

Pontifikas pirmą kartą rohinjus paminėjo lankydamasis Bangladeše, nes Jangono arkivyskupas jam patarė, kad tokiu paminėjimu Mianmare sukeltų įtampą ir grėsmę krikščionims.

Rohinjai yra politiškai jautrus klausimas Mianmare, kur daugiausia gyventojų išpažįsta budizmą. Daugelis šioje šalyje rohinjų nelaiko atskira etnine grupe ir juos vadina įsibrovėliais iš Bangladešo.

„Jeigu aš būčiau ištaręs tą žodį oficialios kalbos metu, būčiau užtrenkęs duris“, – sakė popiežius, paaiškinęs, kad „jie jau žinojo, ką aš manau“.

„Man svarbiausia yra tai, kad žinia pasiektų adresatą“, – sakė jis.

Pranciškus sakė esąs „labai patenkintas“ susitikimais Mianmare ir užsiminė, kad per privačius pokalbius galėjęs laisviau kalbėti su šios šalies lyderiais nei per savo viešus pasirodymus.

Daugiau nei 620 tūkst. rohinjų persikėlė į Bangladešą po išpuolių prieš policijos postus rugpjūčio pabaigoje, kai Mianmaro kariuomenė ėmėsi drastiškų priemonių prieš rohinjus. Nukentėjusieji teigia, kad Mianmaro kariai prievartauja, žuvo ir degina kaimus.

Praėjusį mėnesį Mianmaras ir Bangladešas pasirašė susitarimą dėl rojinhų sugrąžinimo į Mianmarą, tačiau žmogaus teisių grupėms nerimą kelia planai juos apgyvendinti stovyklose toli nuo jų namų, kurių dauguma jau yra sunaikinti.

www.bns.lt