Jauną vaikiną iš Panevėžio prieš šešerius metus buvo galima sutikti vieno restorano Škotijoje virtuvėje plaunantį indus. Šiandien jis vadovauja dviejų kavinių virtuvėms Lietuvoje. Kavinių „Arena Lafa“ Panevėžyje ir „Fresh Post“ Vilniuje virtuvės šefas Rytis Juknevičius juo tapo vos dvidešimt penkerių.
Pirma pažintis su virtuve – plaunant indus
R. Juknevičius sako, kad norint tapti virtuvės meistru neužtenka tik mėgautis maisto gaminimu, bet reikia ir labai daug darbo bei žinių.
„Sunku pasakyti, kada prasidėjo mano draugystė su virtuve. Augdamas tikrai nebuvau iš tų, kurie mėgsta gaminti ar jaučia bent menkiausią simpatiją maisto ruošai. Didžiausias kulinarinis šedevras buvo sumuštinis. Kol mokiausi mokykloje, visas dėmesys buvo skiriamas mokslams ir futbolui, kurį žaidžiau 10 metų “, – šypsojosi vaikinas.
Per degustacines vakarienes Rytis kviečia pažinti aukštesnę maisto kultūrą, paragauti gurmaniškų patiekalų, pabendrauti. Asmeninio archyvo nuotr.
Paskatino mokytis
Vaikinas patiko ne tik restorano savininkui, bet ir virtuvės šefui. „Pelniau vis didesnį jų pasitikėjimą, tad leisdavo vis dažniau išmėginti virėjui skirtus darbus. Pradėjau dirbti su salotomis, garnyrais, o pamažu ir su sudėtingesniais patiekalais“, – pasakojo Rytis.
Matydamas, kaip greitai vaikinas mokosi ir kaip gerai jam sekasi, restorano savininkas pasiūlė mokytis kulinarijos mokykloje Škotijoje ir finansuoti lietuvio mokslus.
„Esu dėkingas, kad jis paskatino mane siekti daugiau. Visi puikiai žinome, jog teorija yra viena, o praktika – visai kas kita. Bet svarbu nepamiršti, kad šios dvi dalys viena nuo kitos neatsiejamos ir kulinarijoje. Tad baigti mokslai suteikė visai kitus pamatus rimtos karjeros pradžiai. Vis labiau pasinėriau į kulinarijos pasaulį, o savo gyvenime pradėjau dėliotis visai kitus planus, apie kuriuos anksčiau nebuvau net pamąstęs“, – konstatavo R. Juknevičius
Vaikinas džiaugiasi, kad gavo galimybę kurti ir įgyvendinti savo idėjas būtent gimtajame mieste. Asmeninio archyvo nuotr.
Nugalėjo tėvynės ilgesys
Baigęs kulinarijos mokyklą R.Juknevičius pakilo dar vienu laipteliu aukščiau – tame pačiame prabangiame italų restorane tapo virėju. Tačiau nors ir kaip gerai sekėsi jaunam vaikinui Škotijoje, po trejų metų gyvenimo emigracijoje visgi nugalėjo tėvynės ilgesys ir vieną dieną Rytis nusprendė grįžti į Lietuvą.
Grįžo į gimtąjį Panevėžį pas tėvus. Pradėjo ieškotis darbo, o kartu ir mokytis Panevėžio darbo rinkos mokymo centre kulinarijos.
„Mokslai truko 9 mėnesius, tačiau per tą laiką, deja, nepavyko rasti norimo darbo Panevėžyje, tad pasinaudojau kvietimu stažuotis legendiniame Lietuvos televizijos bokšto restorane „Paukščių takas“. Po praktikos gavau kvietimą pasilikti ten ir dirbti virėju. Tad šis restoranas yra mano kulinarinio kelio Lietuvoje pradžia. Virėjo darbas turi gana daug atsakomybių: reikia ne tik mokėti gerai virti, kepti, pjaustyti, bet ir gražiai pateikti patiekalą. Bet visgi kūrybos čia mažai, o man norėjosi ne tik gaminti, bet ir kurti“, – neslėpė vaikinas.
Pagaliau – virtuvės šefas
Rytis pradėjo ieškoti naujų galimybių. „Teko apsilankyti ne viename darbo pokalbyje Vilniuje, sulaukti kvietimų dirbti restoranuose, bet visur trūko vieno – galimybės kurti ir įgyvendinti savo kulinarines idėjas. Tačiau vienas susitikimas baigėsi sėkmingai – naujai atidaromų dviejų kavinių savininkai ieškojo būtent to, ko ieškojau aš. Taip pradėjau savo, kaip virtuvės šefo, kelią, o šiuo metu net dviejų kavinių klientai ragauja mano kurtus patiekalus, – džiaugėsi vaikinas. – Esu įvairių šalių virtuvių darnos propaguotojas. Tad ir mano vadovaujamų kavinių valgiaraštis įvairus. Teko nemažai keliauti, ragauti įvairių, keistų patiekalų, dirbti su įvairių tautybių žmonėmis, pažinti įvairius regionus, tad nesinori apsiriboti ir įsprausti savęs į jokios virtuvės rėmus. Kiekvienos šalies virtuvė yra kažkuo įdomi ir unikali.“
Firminiu savo patiekalu jaunasis šefas vadina kiaulienos medalionus, dėl kurių klientai vis grįžta ir atsiveda draugus paragauti. „Tiesą sakant, tai ne tik klientų, bet ir mano paties mėgstamiausias patiekalas“, – pridūrė R. Juknevičius.
Namai – vėl gimtasis Panevėžys
Tiesa, priimdamas virtuvės šefo iššūkį, Rytis vėl grįžo į savo gimtąjį miestą Panevėžį. Tik šį kartą – ne vienas.
„Įsimylėjau virtuvę ir virtuvėje, – šmaikštavo R. Juknevičius. – Su savo žmona susipažinau dirbdamas restorane Vilniuje, kur ji dirbo administratore. Tarnybinis romanas.“ Taigi Ryčiui gimtajame mieste – ne tik naujas karjeros posūkis, bet ir pokyčiai asmeniniame gyvenime. Jis vedė savo merginą ir dabar mėgaujasi tiek darbu, tiek šeiminiu gyvenimu. Vaikinas džiaugiasi, kad gavo galimybę kurti ir įgyvendinti savo idėjas būtent savo mieste. Jaunas vyras turi tokių idėjų, kurios dar naujos Panevėžyje.
Idėjų netrūksta
„Kavinėje „Arena Lafa“ rengiame degustacines vakarienes, kurios ne naujiena sostinėje, tačiau Panevėžyje kol kas tai visai nauja“, – aiškino virtuvės šefas. Per šias vakarienes jis kviečia pažinti aukštesnę maisto kultūrą, paragauti gurmaniškų patiekalų, pabendrauti.
Nors jo vadovaujamoje virtuvėje maistas yra pirmoje vietoje, tačiau nepamirštas ir vynas – profesionalus someljė jo kurtam vagiaraščiui specialiai parinko vynus.
Rytis sugalvojo naujovę ir dienos pietums: „Vilniuje ar Kaune yra keletas kavinių, kurios siūlo susimokėjus tam tikrą mokestį ateiti ir valgyti, kiek nori. Tokia tų kavinių specifika ir taip jos dirba kasdien. O Panevėžyje aš vieną kartą per savaitę kviečiu į vienos lėkštės dienos pietus, taip suteikiu galimybę ne tik sočiai papietauti, bet ir paragauti skirtingų patiekalų. Matau, kad to trūko, nes tokie kitokie dienos pietūs pritraukia vis daugiau panevėžiečių.“
Jaunojo šefo darbas neapsiriboja kavinės sienomis. „Vilniuje darosi vis populiariau savo asmeninėms šventėms pasikviesti į namus šefą. Noriu šią idėją atvežti ir į Panevėžį. Jau teko išbandyti ir dalyvauti keliose asmeninėse šventėse, klientų namuose gaminau šventinę vakarienę ir patiekiau svečiams – klientai liko labai patenkinti, o ir man naujas iššūkis ir patirtis. Tad tikiuosi, kad tokią dar tikrai netradicinę idėją savo šventėms pamėgs ir norės išbandyti vis daugiau panevėžiečių“, – vylėsi R. Juknevičius.
R. Juknevičiaus nuomone, norint tapti virtuvės meistru neužtenka tik mėgautis maisto gaminimu, reikia ir labai daug darbo bei žinių. Asmeninio archyvo nuotr.
Visą savo laiką skiria vadovaujamoms kavinėms
Pasak R.Juknevičiaus, kai dirbi šefu, kartais nepavyksta pailsėti ir per laisvadienius. Visi tikisi, kad ir asmeniniame gyvenime, ir draugų susibūrimuose juo būsi.
„Yra tik viena vieta, kur ne tik kad neprašoma, bet ir neleidžiama šefauti – tai mano mamos virtuvė. Ten aš tik pagalbinis darbuotojas, o kartais tik indų plovėjas“, – juokavo Rytis.
Paklaustas, kaip save įsivaizduoja po 5 metų, jaunas vyras svarstė, kad kol kas didelių užmojų neturi – džiaugiasi tuo, ką pavyko pasiekti, stengiasi mokytis ir tobulėti.
„Stengiuosi nustebinti esamus kavinės „Arena Lafa“ ir „Fresh Post“ klientus ir tam skiriu visą savo energiją. Tačiau mano svajonė, matyt, kaip ir bet kurio kito šefo, – kada nors atverti savo nuosavo restorano duris. Per pastaruosius šešerius metus teko patirti visko – perėjau visus etapus: nuo indų plovimo, daržovių lupimo, grindų valymo iki savo autorinio valgiaraščio dviejose kavinėse. Sunku pačiam save vertinti. Aš dar tik pradedu eiti šiuo savo keliu. Šiandien tik žinau, kad nebijau dirbti ir noriu tobulėti. Niekada nemaniau, kad taip įsimylėsiu virtuvę. Nesigailiu nė sekundės, praleistos čia – šis darbas mano didžiausia aistra ir malonumas“, – pabrėžė R. Juknevičius.
