Spekuliatoriai nėra vieninteliai, gaunantys pelno iš svaiginančio bitkoinų (BTC) bumo. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas, teigiama, taip pat gali turėti priežasčių trinti rankomis.

Pastaraisiais mėnesiais ekspertai bei pareigūnai ėmė vis garsiau kalbėti apie tai, kad Šiaurės Korėja užsiima skaitmeniniu bitkoinų „kasimu“, reikalauja jų kaip išpirkos ir tiesiog vagia skaitmeninę valiutą.

„Tai yra faktas, kad Šiaurės Korėja puldinėjo virtualios valiutos biržas, – CNN sakė Pietų Korėjos valstybinės Interneto ir saugumo agentūros direktorius Lee Dong-geunas. – Mes nežinome, kiek Šiaurės Korėja iki šiol pavogė, tačiau policija patvirtino režimo bandymus įsilaužti į sistemas.“

Šiaurės Korėjos programišiai liepos ir rugpjūčio mėnesiais taikėsi mažiausiai į keturias skirtingas Pietų Korėjos biržas, kuriose prekiaujama bitkoinais bei kita skaitmenine valiuta, siutinėdami užkrėstus laiškus jų darbuotojams, teigia vietos policija.

BTC yra kriptovaliuta, egzistuojanti kompiuterių serveriuose. Virtualios monetos yra „kasamos“, pasitelkiant sudėtingus algoritmus, ir įrašomos į skaitmenines buhalterines knygas.

Ekspertai pripažįsta, kad nėra aišku, kiek bitkoinų ir kitų kriptovaliutų pavyko sukaupti Šiaurės Korėjai.
„Gali spėti, kad nemažai, o vertė šiuo metu labai kyla“, – CNN sakė Singapūre įsikūręs kibernetinio saugumo bendrovės „FireEye“ technologijų pareigūnas Bryce’as Bolandas.

Ekspertų teigimu, atakos greičiausiai kartosis, toliau kylant BTC kainai. Vieno bitkoino vertė metų pradžioje nesiekė 1 tūkst. dolerių, tačiau dabar ji išaugo jau 1500 proc., o praėjusią savaitę pirmą kartą viršijo 17 tūkst. dolerių už vienetą ribą.

Šiaurės Korėją domina ne vien sparčiai auganti bitkoino vertė.

Skaitmeninė valiuta buvo sukurta taip, kad jos nekontroliuotų nei valstybių vyriausybės, nei bankai. Tai patrauklu Pchenjanui, kai JAV stiprina pastangas dėl vykdomos branduolinės programos jį visiškai atkirsti nuo tarptautinės finansų sistemos.

BTC jau anksčiau pamėgo ir nusikaltėliai. Bitkoinas nėra susietas su jokiu centriniu banku, todėl atsiskaitymai juo gali būti vykdomi anonimiškai, išvengiant bankų tarpininkavimo.
Visa tai gali padėti Šiaurės Korėjai savo sukauptus bitkoinus iškeisti į valiutas, kuriomis jai būtų patogiau naudotis.

Bitkoinai dažnai yra laikomi biržose registruotose paskyrose. B. Bolandas perspėja, kad į biržą įsilaužę programišiai gali nesunkiai išmainyti bitkoinus į mažesnės vertės kriptovaliutas, perkelti juos į kitas biržas ar galiausiai iškeisti į tradiciną valiutą, pavyzdžiui, dolerius.

„Jie gali visa tai padaryti labai greitai… ir išvengti pinigų atsekamumo“, – sakė B. Bolandas.

Šiaurės Korėja pakartotinai neigė kaip nors susijusi su tarptautinėmis programišių atakomis. Tačiau ji per daug neslepia besidominti bitkoinais ir kitomis kriptovaliutomis.

Praėjusį mėnesį Pchenjano mokslų ir technologijų universitetas išdidžiai skelbė apie bitkoinų eksperto iš Italijos paskaitą, teigdamas, kad prof. Federico Tenga studentams paaiškino, kaip veikia skaitmeninę valiutą palaikanti technologija. Minėtame universitete mokosi daugiausia Šiaurės Korėjos elito palikuonys.

„Buvo užduota daug puikių techninių klausimų apie tai, kaip veikia bitkoinas, kokią riziką tai kelia ir kaip užtikrinamas saugumas“, – tvirtino aukštoji mokykla pranešime anglų kalba.

B. Bolando teigimu, „FireEye“ įtaria, kad Šiaurės Korėja „apmoko daug žmonių, kad šie gerai suprastų bitkoiną ir būtų galima plėsti operacijas“.

Tai gali reikšti dar daugiau atakų prieš biržas ir kitus kriptovaliutų taikinius.

Rengiant straipsnį prisidėjo Taehoon Lee.

www.alfa.lt