Lietuvos viešojoje erdvėje periodiškai tebekyla ginčų dėl lietuvių vaidmens Holokauste, kurie kartais, kaip jau parodė Rūtos Vanagaitės istorija, garsiai nuskamba ir už šalies ribų. Tačiau panašu, kad šio laikotarpio istoriografinių klaidų apstu ir mūsų archyvuose, tyčia ar per aplaidumą paliktų nuo sovietmečio bei neištaisytų iki šiol.

Populiarioje LRT televizijos laidoje „Istorijos detektyvai“ parodyti niūrūs kadrai primena, kad Lietuvos žemės gausiai nulietos savų piliečių, žydų tautybės vyrų, moterų ir vaikų krauju. Viena tokių vietų – Paneriai, kur masinės žudynės vykdytos 1941–1943 m. Tiesa, šie konkretūs vaizdai, paimti iš Lietuvos ypatingojo archyvo, fiksuoti visai ne Paneriuose.

Tai akivaizdu kiek atidžiau įsižiūrėjus, mat šios vietovės šalia Vilniaus jokia jūra neskalauja. Kitose nuotraukose klaidą pastebės tik įžvalgi akis, tačiau pasidomėjus galima sužinoti, kad esama ir daugiau akimirkų, užfiksuotų Latvijoje, tačiau „perkeltų“ į Lietuvą. Tokias klaidas pastebėjo Audrys Matulaitis, pastaraisiais metais žinomas kaip Siesikų dvaro puoselėtojas. Jis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo ir nuorodomis į Jad Vašem memorialo Holokausto aukoms atminti tinklalapį, kur sukaupti gausūs nuotraukų archyvai. Nors Jad Vašem nurodo į Latviją, žydų žudynes netoli Liepojos, Lietuvos ypatingajame archyve prierašai prie tų pačių nuotraukų sako ką kita – jog tai yra Paneriai.

Kaip atsitiko, kad tokias klaidas pastebėjo istorijos entuziastas, tačiau jos praslydo pro akis archyvuose dirbantiems istorikams?

Pasikliovė KGB įrašais

Alfa.lt susisiekus su Ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotoju Kęstučiu Remeika, šis paaiškino, kad tai yra nuotraukos, dar 2013 m. pasirodžiusios ekspozicijoje. Pasak K. Remeikos, archyvarai rėmėsi tuo, kas buvo parašyta kitapus nuotraukų, kitaip tariant, pasikliovė KGB darbuotojų palikimu.

„KGB nuotraukose yra tokie įrašai kaip pas mus parodoj. Rengdami parodą rėmėmės tuo, kas saugoma archyve, ten ant nuotraukų kitų pusių parašyta, kad tai yra Paneriai, mes tiesiog jų ir netikrinom. Čia turbūt rodo, kaip KGB rinko medžiagą tais laikais – turbūt visų žydšaudžių bylose buvo vienodos nuotraukos pritaikytos – ar tai Paneriai, ar tai Latvija. Aš tik tiek galiu spręsti. Tos nuotraukos, kurias mes skelbiam, antraštės yra ne mūsų išgalvotos – tie dokumentai yra baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinami žmonės, prisidėję prie žydų naikinimo. Ant tų nuotraukų KGB darbuotojų ranka užrašyta, kad ten yra Paneriai, tiesiog nepatikrinom“, – aiškino direktoriaus pavaduotojas.

Paklaustas, ar tokių klaidų gali būti gerokai daugiau, jis patvirtino. Kaip pirmadienį popiet sakė K. Remeika, apie neatitikimus archyvo darbuotojai sužinojo ką tik, todėl dar negali pasakyti, kas bus daroma. „Paroda 2013 m. paskelbta, tai turbūt nebėra tikslo ją taisyt, žiūrėsim. Dabar tikrinsim, pasižiūrėsim, kas yra Jad Vašem bazėje, tada turbūt reikės ir bylose pakoreguot, kažkokį aprašymą pridėt, kad žmonės, kurie tas bylas skaito, tos pačios klaidos nepastebėtų, kurią mes padarėm“, – sakė K. Remeika.

Pasitikėjimas šįsyk atsirūgo ir „Istorijos detektyvams“. Kaip Alfa.lt sakė laidos kūrėjas bei vedėjas Virginijus Savukynas, rengiant vieną iš epizodų buvo neapsižiūrėta ir panaudotos tos pačios nuotraukos su prierašais iš Lietuvos ypatingojo archyvo.

Vietų paslysti istorikams – apstu

Istorikas ir Seimo narys Arvydas Anušauskas sutiko pakomentuoti atvejį. Jis tikino, kad tokių situacijų gali dar ne sykį pasitaikyti, jeigu KGB „apdoroti“ šaltiniai nebus vertinami atidžiau. Jo aiškinimu, tokie dokumentai galimai naudoti ne tik teismuose kaip daiktiniai įrodymai skiriant bausmes, bet, tikėtina, galėjo būti pasitelkti ir užsienio „rinkai“.

„Kokiu tikslu ir kaip tos nuotraukos buvo naudojamos, kaip jos iš Liepojos atkeliavo į Lietuvą, čia jau turėjo atsakyti archyvarai arba istorikai, bet negalim išleisti iš akių to fakto, kad KGB turėjo savo tikslų, kaip naudoti tas nuotraukas. Mat tam tikru laikotarpiu, tai buvo 8–9 dešimtmečiai, KGB labai aktyviai per sovietinę prokuratūrą teikė informaciją į užsienį apie įvairius įvykius Antrojo pasaulinio karo metu, apie tai, kas dėjosi šiuo atveju Lietuvoje. Gali būti, kad neturėdami tinkamų nuotraukų iliustruoti nusikaltimams, pavyzdžiui, Paneriuose, tiesiog mėgino manipuliuoti turima informacija – naudojo tas pačias nuotraukas, likusias archyve“, – aiškino A. Anušauskas.

Jo vertinimu, tai, kad KGB įrašai interpretuojami nekritiškai, rodo ne iki galo atliktą mūsiškių specialistų darbą.

„Žinoma, archyvarai ir istorikai, kurie darė tą virtualią parodą, turėjo, sakyčiau, atidžiai išnagrinėti nuotraukų atsiradimo šitam archyve priežastis, jas įrašyti su tikrais aprašais, o ne tais, kuriuos pateikinėjo KGB kokiems nors lengvatikiams užsienyje ar kitaip naudojo, nežinau tų tikslų. Sakyčiau, kad darbas nepadarytas iki galo“, – kalbėjo parlamentaras, kaip istorikas tyrinėjęs KGB veiklos metodus.

A. Anušausko teigimu, kone kiekvienas atvejis reikalauja maksimalios kvalifikacijos ir atidumo dirbant su šio laikmečio šaltiniais – kiekvienas faktas gali pasirodyti esąs fiktyvus.

„Tiesiog šalia kokių nors ieškomų nusikaltėlių, kurie žudė žmones, dalyvavo Holokauste, KGB manipuliuodami įmesdavo į tą patį katilą ir dalį lietuvių, kurie dalyvavo antinacinėje rezistencijoje ir nebuvo prosovietiniai. Pavyzdžiui, dirbo kokioje nors lietuviškoje institucijoje, kad ir savivaldybėje, karo metais. To užtekdavo pateikti juos kaip pačius didžiausius nacių kolaborantus, nepaisant to, kad jie dažnai priklausydavo kokiai nors antinacinei, bet ne komunistinei pogrindžio organizacijai. Mėginimų manipuliuoti šia informacija buvo, ir buvo pakankamai daug“, – išdėstė A. Anušauskas.

www.alfa.lt