JAV specialusis prokuroras, tiriantis Maskvos kišimąsi į 2016 metų Amerikos prezidento rinkimus, apkaltino 13 Rusijos piliečių vadovavus slaptai kampanijai, turėjusiai pakreipti balsavimo rezultatus Kremliui palankia linkme.
Paskelbus šią žinią, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas) pareiškė, kad šie kaltinimai paneigia pareiškimus, esą jo kampanija buvo susimokiusi su Maskva.
Šie kaltinimai yra pirmieji, suformuluoti specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) dėl kišimosi į rinkimus. Jo paskelbtame 37 puslapių dokumente pateikiama detalių apie 2014 metais pradėtą sukrečiančią operaciją, turėjusią kurstyti JAV visuomenės susipriešinimą ir daryti įtaką Amerikos politikai, „įskaitant 2016 metų prezidento rinkimus“.
R. Muelleris teigia, kad maždaug 2016 metų viduryje ši kampanija, vadovaujama Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimo sąjungininko Jevgenijaus Prigožino, buvo orientuota į pastangas didinti D. Trumpo galimybes laimėti ir juodinti jo varžovus, tarp jų demokratę Hillary Clinton (Hilari Klinton).
Manoma, kad šioje operacijoje dalyvavo „šimtai“ žmonių, dirbusių pamainomis, o jos biudžetas buvo milijonai dolerių.
Kaltinimai taip pat iškelti trims kompanijoms.
Maskva šiuos pareiškimus vadino „absurdiškais“.
Kaltinamajame dokumente sakoma, kad JAV piliečiai apsimetę šios operacijos darbuotojai per socialinius tinklus „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir „Instagram“ skleidė turinį, pasiekdavusį „reikšmingą skaičių“ amerikiečių.
Ši grupė esą palaikė kontaktus su „nieko neįtarusiais“ D. Trumpo kampanijos nariais, bet jos platesnis „strateginis tikslas buvo pasėti nesantaiką JAV politinėje sistemoje“.
Šios grupės kurtu turiniu per „Twitter“ dalydavosi du vyriausi D. Trumpo sūnūs – Donaldas jaunesnysis ir Ericas (Erikas), taip pat kiti svarbūs jo kampanijos pareigūnai ir artimiausios aplinkos nariai.
„Šiame kaltinamajame dokumente nėra jokių užuominų, kad kuris nors amerikietis buvo sąmoningas šios neteisėtos veiklos dalyvis“, – sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas (Rodas Rozensteinas).
Jis pridūrė, kad dokumente taip pat nepateikiama išvada ar rusų kampanija „pakeitė (rinkimų) rezultatus“.
„Jokio susimokymo“
D. Trumpas nedelsdamas pasinaudojo R. Rosensteino komentarais ir teigė, kad šie pareiškimai išteisina jo kampaniją.
„Rusija pradėjo savo kampaniją prieš JAV 2014 metais, gerokai anksčiau negu aš paskelbiau, kad kandidatuosiu į prezidento postą“, – sakoma D. Trumpo tviterio žinutėje.
„Rinkimų rezultatai nebuvo paveikti. Trumpo kampanija nepadarė nieko bloga – (nebuvo) jokio susimokymo!“ – pridūrė jis.
Vis dėlto šis dokumentas nėra itin parankus D. Trumpui, ne kartą neigusiam pareiškimus apie numanomą Rusijos kišimąsi ir vadinusiam juos „melagingomis naujienomis“ ir „pramanais“, kuriais esą siekiama atimti iš jo pergalę rinkimuose.
Viena vertus, ataskaita patvirtina Rusijos kišimąsi, bet taip pat, regis, paneigia prielaidą, kad D. Trumpo kampanija sąmoningai prisidėjo bent prie dalies Maskvos pastangų pakreipti balsavimo rezultatus.
Rusija taip pat įtariama kibernetiniais įsilaužimais į Demokratų partijos elektroninio pašto serverius ir iš jų pavogtos medžiagos nutekinimu.
Keturiems D. Trumpo kampanijos pareigūnams, įskaitant jos vadovą Paulą Manafortą (Polą Manafortą) ir buvusį nacionalinio saugumo patarėją Michaelą Flynną (Maiklą Fliną), jau yra pareikšti kaltinimai, R. Muelleriui atliekant platesnį tyrimą.
D. Trumpas anksčiau viešai svarstė galimybę nušalinti tyrimui vadovaujantį buvusį Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorių ir ne kartą stengėsi paveikti jo darbą savo viešais perspėjimais.
Penktadienį iš D. Trumpo pareiškimų buvo galima suprasti, kad naujieji kaltinimai turėtų galutinai paneigti prielaidas, esą jo kampanija buvo susimokusius su Maskva.
„Mums laikas sustabdyti keistus partinius puolimus, beprotiškus ir melagingus kaltinimus bei smarkiai pritemptas teorijas, kurios tik toliau tarnauja blogų veikėjų, tokių kaip Rusija, tikslams“, – sakoma vėliau Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime.