Prieš kelias savaites pagimdžiusios Kaišiadoryse gyvenančios penkiolikmetės istorija nuvilnijo per šalį. Ir ne tik todėl, kad mergina yra viena jauniausių Lietuvos mamų, bet jau tada kūdikio likimu susidomėjo vaiko teisių apsaugos specialistai. Buvo svarstoma, kur gyvens kūdikis.

Į šią žinią sureagavo ne tik tarnybos, bet nemaža dalis lietuvių, dalinęsi komentarais ir pastebėjimais. Vieni linkėjo stiprybės ir dalinosi panašiais pavyzdžiais, kiti smerkė ne tik merginos tėvus, bet ir tarnybas, nesugebėjusias užkirsti tam kelio. Tai kas kaltas?

Ieško atsakingų ir kaltų

Šis klausimas kirba kiekvieno galvoja vos išgirdus apie panašią situaciją. Verta paminėti, kad Lietuvoje dar visai neseniai vyko aršios diskusijos dėl lytiškumo ugdymo pamokų. Ne kartą šalyje plačiai nuskambėjo istorijos apie pamokose dėstomą iškreiptą ar netinkamą požiūrį į lytinį gyvenimą ir apskritai lytiškumą.

Visgi, nuo praėjusio rugsėjo mokyklose įvesta sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta dar prieš metus. Šios programos turinys esą integruotas į kitas pamokas: biologijos, tikybos ar etikos, klasės valandėles.

Tačiau vis dar nėra aišku, kaip sėkmingai vyksta jų dėstymas, kadangi dar tą patį rugsėjį pedagogų bendruomenė tikino nepasirengusi šios programos dėstymui.

Viena vertus, jauni žmonės tinkamai lytiniam gyvenimui neparuošiami dar mokyklose. Kita vertus, nereikėtų atsakomybės naštos paimti ir iš šeimos. Visgi, specialistai negailestingai skelbia, kad didžioji dalis nepilnamečių mamų panašią situaciją mato ir savo artimiausioje aplinkoje.

Su šia asmenų grupe dirbantys specialistai nurodo ne vieną galimą priežastį. Be lytinio švietimo ir įgūdžių stokos, nereta priežastis – prievarta. Dalis nepilnamečių pastoja patyrę ir prievartą iš artimiausių asmenų, kitos ankstyvus santykius pradeda tikėdamos greičiau sukurti savo šeimą ir pakeisti aplinką.

Visgi, ne visada tokie norai išsipildo ir realybė būna niūresnė už svajones. Nors Policijos departamentas nerenka atskiros informacijos apie nepilnamečius tėvus, smurtavusius ar pražudžiusius savo vaikus, ne vienas atvejis yra nuskambėjęs visoje šalyje.

Jauniausios – penkiolikmetės

Lietuvos statistikos departamento duomenis, jauniausios gimdyvės 2016 m. buvo 15- metės, tokių 15 –mečių buvo 35. Nepilnamečių mamų skaičius Lietuvoje 2014-2016 metais, lyginant su 2012-2013 nors ir nežymiai, tačiau mažėja, rodo Statistikos departamento duomenys.

„Tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienintelis iš tėvų (motina) yra nepilnamečiai, vaikams nustatoma globa. Tokių atvejų kasmet būna vidutiniškai 60-70. Siekiant neišskirti nepilnamečių motinų ir jų vaikų, jei yra galimybės globa nustatoma nepilnamečių tėvų (motinos) šeimoje, t.y. iki motinos (tėvų) pilnametystės vaiko globėjais (įstatyminiais atstovais) skiriami vaiko seneliai ar giminaičiai“, – nurodo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai.

Anaiptol, situacija sudėtingesnė tais atvejais, kai pati nepilnametė motina yra globojama (rūpinama) institucijoje, todėl ne visada joms užtikrinama galimybė pačioms rūpintis vaiku.

„Visgi, pastaruoju metu vis daugiau socialinės globos paslaugų įstaigų, siekdamos suteikti reikiamų paslaugų socialiniams ir motinystės įgūdžiams lavinti ir vaiko ir motinos tarpusavio ryšiui išlaikyti paketą, teikia paslaugas nepilnametėms mamoms ir jų vaikams savarankiško gyvenimo namuose nėščioms nepilnametėms ir nepilnametėms mamoms ar yra parengusios planus jas teikti“, – priminė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai. Pagalbą besilaukiančioms nepilnametėms, nepilnametėms motinoms ir jų vaikams iš visų Lietuvos savivaldybių jau ketverius metus Vilniuje veikia Vaiko ir motinos globos namai „Užuovėja“.

Padeda neklausdami

Tikra atrama dešimtims nepilnamečių motinų tapę globos namai „Užuovėja“ niekada nebūna tušti. Kaip pastebėjo minėtos įstaigos direktorė Gytė Bėkštienė, siunčiamų nepilnamečių mamų į jų globos namus srautai išlieka panašūs.

„Priminsiu, kad globos namai turi tris padalinius: 1 – Vaiko ir motinos; 2 – Suaugusių asmenų su negalia; 3 – Vaikų, patyrusių seksualinį smurtą pagalbos centras. Šiuo metu – Vaiko ir motinos padalinyje yra 9 mamos ir 7 vaikai. 2 nepilnametės laukiasi. Iš turimų 30 vietų (15 mamų, 15 jų vaikų) – vidutiniškai būna užimtos 24-26. Gyventojų amžiaus vidurkis 16-17 m.“, – nurodė globos namų direktorė.

Pasak jos, globos namuose neanalizuojamos nepilnamečių pastojimo priežastys, o tik teikiama numatyta pagalba ir paslaugos.

Pagal poreikį, būsimoms ar esamoms motinoms teikiama įvairiapusė pagalba: užtikrinama trumpalaikė (ilgalaikė) socialinė globa, ugdymo ir socialinės paslaugos be tėvų globos likusioms nepilnametėms motinoms ir jų vaikams, besilaukiančioms nepilnametėms, kurioms nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).

Atsižvelgiant į globos namų gyventojų pasiruošimą motinystei, skatinamas sveikas požiūris į motinystę, ugdomi pozityvios tėvystės įgūdžiai. Taip pat užtikrinamas tinkamas socializacijos procesas, didinant atsakomybę už savo poelgius ir veiksmus.

Pagal globos namų gyventojų savarankiškumo lygį, poreikius ir interesus, užtikrinama jų saviraiška, skatinama ir padedama integruotis į visuomenę, rengiama savarankiškam gyvenimui. Be to, tenkinamos psichologinės, socialinės, kultūrinės kiekvieno gyventojo reikmės, užtikrinant gyventojams pasirinkimo teisę, realizuojant asmeninius poreikius ir sudarant galimybę ryšiams su bendruomene.

Nors vidutinis pirmą vaiką gimdančių moterų amžius Lietuvoje svyruoja ties 27 m., gimdančių nepilnamečių skaičius išlieka nemažas ir gerokai didesnis nei gimdančių vyriausios moterų kategorijos (45-49 m.), rodo Statistikos departamento duomenys.

www.tv3.lt