Dažnas gamtai neabejingas žmogus sako, kad laukuose nebepastebi tokių būrių stirnų, kaip kad matydavo anksčiau, seniai nebelikę ir kiškių. Kita vertus, gamtininkai vis praneša gerų naujienų: apie rastą retą paukštį, aptiktus lokio pėdsakus, gausėjančią briedžių populiaciją. Tad šįkart su Vištyčio regioninio parko direkcijos darbuotojais kalbamės apie mūsų krašto gyvūniją.

Stirnų sumažėjo

Vištyčio apylinkėse užaugusi regioninio parko direkcijos rekreacijos vadybininkė Enrika Panitauskaitė sako, jog stirnų žmonės pasigenda ne be reikalo.

„Mano akimis, jų iš tiesų sumažėję. Tiesa, stirnų paplitimas priklauso ir nuo buveinių tinkamumo. Regioninio parko teritorijoje apie Trilaukį jų yra daugybė. Ten joms tinkama buveinė, geros maitinimosi sąlygos. Kitur, kur daugiau medžiojama, kur siaučia vilkai – ten ir stirnų gerokai mažiau, o vietomis ir beveik nelikę“, – kalbėjo E. Panitauskaitė.

Tiek Enrika, tiek jos kolega ekologas Vaidas Leonavičius pripažino, jog dėl stirnų sumažėjimo dalį kaltės turėtų prisiimti ir medžiotojai.

„Vištyčio“ klube kalbame apie tai, kad reikia padėti šautuvus dvejiems trejiems metams, kol atsigaus fauna. Tačiau visi turi galvoti vienodai. Deja, ne visi medžiotojai tam pritaria“, – sakė E. Panitauskaitė.

O štai kiškių, anot parko specialistų, mažai belikę visoje Lietuvoje. Juos sunaikino ne tik ligos, plėšrūnai, bet ir gyvūnijai labai nepalankus ūkininkavimas, t. y. gausus augmenijos purškimas chemikalais.

Briedžiai veda vaikus

Nors stirnų yra mažiau, miškuose padaugėjo tauriųjų elnių, atsiranda ir briedžių.

„Šią vasarą palaukėje per šernų medžioklę vieną vakarą pas mane net tris kartus atėjo briedis, jaunas patinas. Nieko panašaus anksčiau nebuvę, – pasakojo Vaidas. – O kažkada, kai Papečkių kaimo kalvas (vadinamąsias Papečkines) apsodino pušaitėmis, tuose jaunuolynuose briedžių buvę daugybė. Vėliau šiuos stambius gyvūnus gerokai išretino brakonieriai. Tačiau padidėjus kontrolei, išaugus baudoms briedžių vėl pradėjo rastis.

Briedžiai – klajoti mėgstantys gyvūnai, tad ir mūsų kraštuose nuolat pasirodo vienas kitas priklydėlis. Anot V. Leonavičiaus, Lietuvoje pažymėtų šių gyvūnų aptikta net Pskovo srityje, Rusijoje. Tačiau regioninio parko specialistai mano, jog dabar jų prižiūrimoje teritorijoje jau yra ir nuolat gyvenančių, vaikus vedančių briedžių.

„Anksčiau Vištytgiryje, mūsų didžiausiame miške, pasirodydavo tik vienas kitas klajojantis briedis. O dabar jau matome jų gulėjimo vietas, jie ir žalos jaunuolynams pridaro“, – pasakojo Enrika.

Plėšrūnus puola niežai

Stirnų skaičių gerokai sumažinę vilkai, anot gamtininkų, atbėga iš Romintos girios Lenkijoje, kur šie plėšrūnai nėra medžiojami.

Tačiau apie pačių vilkų situaciją šiuo metu pasakyti sunku, mat nėra sniego, nematyti pėdų. Vis dėlto dėl papjautų gyvulių ūkininkai šiemet skundėsi gerokai mažiau.

„Gal vilkų ir sumažėję, tačiau tikrai dar yra. Neseniai Vištyčio medžiotojų klubo vyrai Švendrinėje iš krūmų išsivarė stambų patiną. Tačiau nešovė – regioniniame parke vilkų medžioti negalima. O šį rudenį mano pačios krikštatėvis grybaudamas pasienyje su Lenkija susidūrė su dviem vilkais. Tie pasirodė gal per 40–50 metrų. Pastovėjo, pažiūrėjo kurį laiką, tada iš lėto nubidzeno į šoną. Žmogaus jie visai nebijo“, – pasakojo Enrika.

Gamtininkų teigimu, vilkų miškuose galėjo sumažėti dėl smarkiai plintančių niežų. Jų apniktas vilkas pernai buvo pastebėtas Vištyčio apylinkėse.

Bjauri liga pjauna ne tik šiuos žvėris.„Tarp plėšrūnų plintantys niežai šiandien yra didžiulė problema. Dėl šios ligos smarkiai sumažėjo akmeninių kiaunių, beveik nebeliko usūrinių šunų. Į patį Vištyčio miestelį buvo atklydusi ir niežų apnikta lapė: buvo baisu žiūrėti, visas kūnas virtęs žaizda. Toks gyvūnas gali pulti ir žmogų, jei šis prie jo sugalvotų artintis, – pasakojo E. Panitauskaitė.

Atklydo meška

Pernai rugsėjį per visą šalį pasklido žinia apie Vištyčio seniūnijoje klaidžiojusį rudąjį lokį. Jo paties niekas nematė, užfiksuoti tik lauko keliuke įspausti šio žvėries pėdsakai.

Pernai Lietuvoje tiek pačios meškos, tiek ir jų pėdsakai buvo užfiksuoti net keletą kartų įvairiose vietose: Trakų, Kaišiadorių apylinkėse, Švenčionių rajone, apie Varėną. Mokslininkai komentavo, kad rudieji lokiai plečia teritoriją, nes per pastaruosius metus labai išaugo jų populiacija Baltarusijoje.

„Ar į Suvalkijos miškus atklydo viena iš tų baltarusiškų meškų, sunku pasakyti. Aišku, kad tai išvytas iš savo teritorijos patinas, kuris ieško naujos vietos, patelės. Per Lietuvą pereiti jam – vieni niekai“, – kalbėjo V. Leonavičius.

Tąkart interneto žiniasklaidoje net pasirodė straipsnių su antraštėmis apie „paniką ir chaosą“ Vilkaviškyje dėl „mirtinai pavojingo gyvūno“. Su panika, be abejo, buvo stipriai perlenkta. Tačiau kad galingas, stiprias letenas ir aštrius nagus turintis žvėris, galintis išvystyti didelį greitį, gali būti pavojingas – gamtininkai neneigia. Labiausiai meška kelia pavojų tada, kai turi jauniklių ar yra ne laiku pabudusi iš žiemos miego ir alkana.

Kad būtų tikras, jog pėdsakai – išties lokio, Vištyčio ekologas nusiuntė nuotraukas su pėdomis į Ekologijos institutą Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovui Linui Balčiauskui. Šis atsiuntė atsakymą: „Sveikinu su lokių sugrįžimu į Lietuvą.“

„Tačiau kad meškos tikrai apsigyvens Lietuvoje – sunku patikėti, nes mūsų miškai yra gausiai lankomi. O meška žmogaus labai vengia, jai reikia ramybės ir didelių miškų masyvų“, – kalbėjo gamtininkas.

Mato labai retų paukščių

Visai neseniai „Santakoje“ rašėme apie gamtininkus pradžiuginusį mūsų rajone aptiktą ypač retą paukštį – pelėdikę.

Ornitologijos žinovas V. Leonavičius teigė, jog Vištyčio apylinkėse bei aplink jas pastebima ir daugiau įvairių į Raudonąją knygą įrašytų paukščių: juodųjų gandrų, mažųjų erelių rėksnių, pievinių lingių, žaliųjų ir pilkųjų meletų, baltnugarių genių.

Prieš porą vasarų V. Leonavičiui Vištyčio kraštuose pasisekė pirmąkart pamatyti tripirštį genį – ypatingai retos Lietuvoje paukščių rūšies atstovą.

Ne kartą Vištyčio apylinkėse užfiksuoti ir nepaprasto grožio jūriniai ereliai. Tai – išties įspūdingi paukščiai, jų ištiestų sparnų ilgis siekia net iki 2, 45 metro. Kartą būdamas Šilelio poilsiavietėje V. Leonavičius stebėjo net keturis šiuos didingus sparnuočius, sklandančius virš Vištyčio ežero.

Tiesa, perinčių jūrinių erelių mūsų krašte neaptikta.

Lengviau peržiemoti

Kokių pasekmių gyvūnijai atneš vis šiltėjančios žiemos?

„Grėsmę matau tik kai kurioms žuvims. Štai sykai, seliavos neršia vėlai lapkritį, gruodį. Šios žuvys neršia labai negiliai, tad jei vanduo neužšąla, vis dažniau siaučiantys smarkūs vėjai sukelia bangas, o šios ikrus išmeta į krantą. Per ilgesnį laiką tai netgi gali lemti rūšies išnykimą. Visai gali būti, kad Vištyčio ežeras šiemet apskritai neužšals“, – kalbėjo parko ekologas.

Iš žvėrių populiacijos besniegė žiema bėdos gali padaryti nebent šiuo metu nubąlantiems šermuonėliams ar baltiesiems kiškiams, tačiau pastarųjų jau ir taip beveik nebelikę. Kitiems žvėrims tai – tik į gera, mat kai nėra sniego dangos – lengviau peržiemoti, rasti pašaro.

„Šerti žvėrių dabar tikrai nereikia. Pagelbėti būtina tik tada, kai prasideda badas, kai po atodrėkio susidaro kieta sniego pluta. O jei jau norite padėti, vežkite kokybiškų ir žvėrims įprastų pašarų. Tai turi būti ne virtuvės atliekos ar egzotiški vaisiai, bet grūdai, obuoliai, runkeliai“, – sakė E. Panitauskaitė.

www.alfa.lt