Kalinys, mušeika ir alkoholikas. Tokia Suoste, Biržų rajone, gyvenančio 53 metų Romo Burkaus praeitis. Tačiau jis įsitikinęs, kad be praeities nebūtų tas, kas yra šiandien – jogą praktikuojantis giluminio gydomojo kvėpavimo mokytojas, į naują kelią pastūmėjęs ne vieną nuo alkoholio priklausomybę turintį žmogų.

„Darydavo tvarką“ muštynėse

Romo tėvai buvo rimti, padorūs žmonės. Šeimoje augo keturi sūnūs ir, pasak Romo, visi pasiutę. Jis gerai prisimena, kad Nemunėlio Radviliškio mokyklą baigė tik priverstinai. „Reikėjo siausti, muštis, o ne mokytis. Dalyvaudavau muštynėse – be jų neapsieidavo nė vieni šokiai.

„Mušdavomės rankomis, nereikėdavo kaip dabar nei peilių, nei lazdų“, – pasakoja vyras.

Jis save laikė „tvarkos darytoju“. Jei ką nors kas nuskriausdavo ir tas žmogus pasiskųsdavo, Romas eidavo daryti „tvarką“ ir sumušdavo skriaudiką.

„Tik vėliau supratau, kad mano gyvenime buvo sistema, nebuvo atsitiktinių dalykų. Aš maniau, kad darau tvarką. Tačiau tai buvo tik iliuzija. Kad galėčiau eiti muštis, reikėdavo drąsos ir agresijos. Ją sukeldavo alkoholis. Vėliau tapau nuo jo priklausomas“, – sako R. Burkus.

Savo elgesiu jis į neviltį vedė ir tėvus. Tad jie labai tikėjosi, kad vyras susitupės, kai būdamas aštuoniolikos susituokė, su žmona susilaukė vaikelio. Sako, iki šiol nesuvokiantis, kodėl tuomet tuokėsi, nes buvo jaunas, jam reikėjo trankytis. Vaikelio ilgai neaugino, nes Romas po vienų muštynių sėdo į kalėjimą.

Vėliau jis susituokė dar kartą, su antra žmona susilaukė dviejų vaikų. Tačiau gyvenimo būdo vyras nekeitė.

Lemtinga avarija

Prieš 21 metus įvyko avarija, pakeitusi visą Romo ir jo šeimos gyvenimą. Avarijos metu žuvo dvimetis sūnus. Romui buvo sulaužytas stuburas. Nuo to laiko jis beveik nevaldo dešinės rankos – sako, gal Dievas taip jį nubaudė už muštynes… Anot Romo, nors jo gyvenime buvo visokiausių spalvų, šiandien be praeities jis nebūtų tas, kas yra dabar.

„Dabar esu laimingas. Ir visiems įvykiams, kurie buvo mano gyvenime, esu dėkingas“, – sako jis.

Po avarijos jis dar kurį laiką gėrė, kaip pats sako, vaidino auką. Kai buvo dugne, jį paliko žmona. Vyras liko vienas. Panašu, kad pasiekus dugną prasidėjo kitoks, dvasinių ieškojimų, kelias.

Romui padėjo jo brolis verslininkas Jonas. Šis pasiėmė dirbti vyrą į Vilnių. Vėliau Romas pats užsiėmė verslu – Rygoje ir Taline prekiavo daržovėmis.

Būtent brolis Romui padėjo susitvarkyti namus. Nupirko automobilį, už kurį vėliau pinigus jis grąžino. Brolis padėjo po truputį nustoti vartoti alkoholį.

R. Burkus sako, kad alkoholio atsisakyti buvo lengviau nei rūkymo. Rūkymas, anot pašnekovo, yra tarsi narkotikas. Tačiau ilgainiui pavyko įveikti ir šią blogybę.

Užsiima joga

Didžiausias virsmas R. Burkaus gyvenime įvyko prieš penkerius metus. Vyras atėjo į jogos užsiėmimus, kuriuos Biržuose veda Nerijus Vadoklis. Būtent šie užsiėmimai subalansavo jo protą ir padėjo rasti ramybę. Romas jau šeštus metus užsiima joga. Anot jo, tai yra proto ramybė, tai jungtis protui, kūnui ir sielai. Jogos praktika jis užsiima kasdien po 4–5 valandas.

„Turiu pats daug tuo užsiimti, kad tapčiau švarus ir galėčiau mokyti kitus“, – sako vyras.

R. Burkus sakė lankęs visus kursus ir užsiėmimus, į kuriuos tik buvo kviečiamas. Lankėsi ir festivalyje Indijoje, kur buvo susirinkę 4 milijonai jogą praktikuojančių žmonių, taip pat Lenkijoje. Neseniai Klaipėdoje baigė įvadinius jogos mokytojo kursus.

Vyras sako, kad jį itin pakeitė kelionė į Indiją. Ji palietė sielą. Atėjo suvokimas už proto ribų.

„Tai yra, kai širdimi suvoki, kas yra meilė, pagarba žmonėms, kokia yra gyvenimo prasmė. Visi didieji dalykai vyksta už proto ribų. Mes visi esame labai trumpam šiame gyvenime“, – kalba vyras.

Romas stengiasi visiškai atsiriboti nuo neigiamos informacijos. Namuose neturi televizoriaus – jį pardavė. Radijo neklauso net važiuodamas automobiliu. Sako, jam nereikia žinoti apie avarijas, nužudymus ir klausytis reklamų. Tuo jis gyveno daugybę metų ir nebeįdomu.

Vyras skaito knygas – mokslines, dvasinio tobulėjimo, šventraščius. Ir jaučiasi laimingas gyvendamas tokį gyvenimą.

Kvėpavimas padeda pasveikti

Nors praktikavo jogą, Romą traukė dar kažkas – atrodė, kad jis turi dar kažką žinoti. Nuvažiavo į Kauną pas pasaulinio lygio saviugdos mokytoją Martyną Driuką. Po to jį mokė jogos mokytoja Sigita Šadauskienė. „Ji mane pastebėjo. Pasakė, kad esu ruošiamas mokytoju, nes mano širdis atvira. Galiu padėti žmonėms atsikratyti baimių, pykčio stresų, energetinių blokų“, – pasakojo Romas.

Tapęs rebefingo mokytoju, vyras prieš kelias savaites į Rinkuškių bendruomenės namus sukvietė pirmuosius žmones, norinčius tuo užsiimti. Ateityje rebefingo užsiėmimus planuoja vesti ir Norvegijoje, kur gyvena jo sūnus.

Rebefingas – tai giluminis cirkuliacinis gydomasis kvėpavimas. Juo galima iškvėpti pyktį, baimę, nerimą, stresą, ligas. Atliekant rebefingą, kūne pradeda cirkuliuoti gyvybinė energija. Jo metu išjudinamas organizmas, pasikraunama energijos. Po jo žmonės pajunta ramybę. Kol vyksta valymosi procesai, žmonės ir verkia, ir juokiasi. Kai pradeda cirkuliuoti energija, net žmogaus veidas pasikeičia – jis pašviesėja, tampa gražus ir linksmas…

Paprastai mes išnaudojame 30 procentų plaučių tūrio. Per rebefingą išnaudojami 85 procentai.

Kvėpuodami žmonės sugrįžta į tuos momentus, kurie gyvenime labai palietė ar įskaudino, ir nuo jų apsivalo.

Ką pašnekovas daro, kad žmonės juo pasitikėtų? Tie, kuri jį pažįsta ir pasitiki, atveda kitus žmones. Tokių yra nemažai. Kai kurie sako neįsivaizdavę, kad tokie dalykai vyksta.

Romas pasakoja apie dvi moteris, kurios turėjo problemų dėl kojų. Po dviejų kvėpavimo seansų jos pasveiko. Tokių dalykų yra ir daugiau.

Jis neslepia, kad po seansų pats jaučiasi tarsi sugėręs žmonių jausmus ir ligas. Todėl reikia pačiam daug dirbti su savimi, kad apsivalytų.

Atkritusių alkoholikų nėra

Buvęs alkoholiku Romas gerai supranta priklausomybę turinčius žmones. Jis sako žinantis būdą, kaip padėti atsikratyti šio pražūtingo potraukio svaigalams. Jau yra padėjęs 27 žmonėms atsisakyti gėrimo. Šiais metais mesti gerti jau padėjo dviem žmonėms. „Moterys myli, dėkoja, vaikai sugrįžta“, – apie pasikeitimus šių žmonių gyvenime kalba vyras.

Vyras sako, kad kai alkoholikai jo prašo padėti, jis sako to padaryti negalįs. Bet gali parodyti kelią, kurį teks nueiti pačiam.

Pasikeitimams R. Burkus žmogų ruošia po truputį. Žmogus iš pradžių neigia turintis bėdą, neklauso, bijo pripažinti savo silpnybę.

Romas sako turintis ritualą. Su pasiruošusiu kitaip gyventi žmogumi nuvažiuoja į Vilnių, nueina į katedrą pasimelsti.

R. Burkus tikina, kad tarp tų, kuriems jis padėjo mesti gerti, atkritusių nėra.

Jei galėtų ką nors keisti, Romas sako gyvenime nevartotų alkoholio. Per jį viską prarado. Bet kartu ir atrado.

Savęs jis neaukština dėl to, ką daro. Sako, jo tokia lemtis. Turi suvokti kančią, kad galėtų žmogui ką nors paaiškinti. Turi būti praktinių patirčių – paskaitęs knygą nieko nepasakysi.

„Negaliu sakyti, kad esu pavyzdys ir turi visi eiti pas mane. Visi renkamės. Kiti eina į bažnyčią. Bet koks kelias, jei žmogui gerai, jei jis darosi geresnis, sveikesnis visuomenei, yra reikalingas. Alkoholis, rūkymas, negatyvus mąstymas veda į pražūtį. Mūsų gyvenimo kokybė priklauso nuo minčių kokybės. Mes esame tai, ką per dienas galvojame“, – sako R. Burkus.

Klausia, ką vartoja

Romas neslepia, kad žinantys jo gyvenimą žmonės stebisi, sutikę jį tokį, koks jis yra dabar. Kai kurie aiškina pastebėję, kad jo veide nebėra pykčio ir neapykantos. Būtent veidas juk atspindi žmogaus gyvenimo kokybę. Vyras sako neturintis priešų. Kažkada buvę minčių, kad vienam ar kitam žmogui niekada neatleistų. Tačiau tai jau praeityje. Jis sako pykčio neturintis, o norėdamas mokyti kitus, turi pirmiausia išmokti atleisti pačiam sau.

Tapęs mokytoju Romas nebevalgo mėsos, negeria kavos. „Meluoti negaliu. Turiu būti švarus ir sąžiningas pats su savimi. Turiu būti pavyzdys“, – sako jis.

Pašnekovas neslepia, kad daug žmonių iš jo buvusio gyvenimo atsiribojo. Nebemato, kaip jis sako, „kieto per alkūnes“. Kiti svarsto, gal Romas vartoja kvaišalus, kad jis visą laiką šypsosi.

„Klausia, ką vartoji? Sakau – kvėpuoju. Man žmogus sako – ir aš kvėpuoju, bet man taip nėra“, – šypsosi vyras.

Kiti sako svarstę, kad Romo elgesys – vaidinimas. Tačiau to daryti vyras sako niekuomet nemokėjęs – net tuomet, kai buvo aršus chuliganas. Juk tamsią praeitį irgi reikia drąsos paviešinti.

R. Burkus sako nieko nesmerkia, nekritikuoja ir nereikalauja, bet sau kelia didelius uždavinius. Įrodinėti irgi niekam nieko nebando. „Vienintelis dalykas, kurį gyvenime galime kontroliuoti, – savo minčių kokybė. Tai visko pradžia“, – įsitikinęs R. Burkus.

www.alfa.lt