Viena australų istorikė penktadienį pralaimėjo bylą, kuria siekė priversti Australijos vyriausybę paskelbti slaptus laiškus, galbūt galinčius parodyti, ką karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) prieš daugiau kaip 40 metų žinojo apie savo atstovo planą paleisti Australijos vyriausybę.

Britų monarchės, kuri taip pat yra Australijos konstitucinė valstybės galva, taip pat generalgubernatoriaus sero Johno Kerro (Džono Kero) korespondenciją Australijos nacionalinis archyvas priskyrė asmeninių laiškų kategorijai, todėl šie laiškai gali niekada nebūti paviešinti.

Federalinis teismas sutiko, kad tai asmeniniai laiškai, o ne valstybės įrašai, ir atmetė Monasho (Monašo) universiteto istorikės Jenny Hocking (Dženi Hoking) prašymą juos paskelbti. Tačiau teisėjas Johnas Griffithsas (Džonas Grifitsas) nutartyje pripažino teisėtą visuomenės susidomėjimą laiškais, „susijusiais su vienu prieštaringiausiai vertinamų ir audringiausių įvykių dabartinėje valstybės istorijoje“.

Minimi laiškai galbūt atskleistų, ką karalienė žinojo apie J. Kerro planą 1975 metais atleisti ministro pirmininko Gougho Whitlamo (Gofo Vitlamo) vyriausybę, kad būtų išspręsta mėnesį trukusi aklavietė parlamente.

J. Hocking, garsios G. Whitlamo biografijos autorė, teismo sprendimą pavadino „nuviliančiu mūsų istorijai, konkrečiai, atleidimo, kurį ilgai gaubia paslaptis, istorijai“.

Ji neatmetė galimybės teikti apeliaciją. Istorikei šioje byloje nemokamai atstovauja G. Whitlamo sūnus, garsus advokatas Antony Whitlamas (Entonis Vitlamas).

Archyvas, Bakingamo rūmai ir generalgubernatoriaus rezidencija anksčiau atmetė naujienų agentūros AP prašymą pakomentuoti šią bylą.

G. Whitlamo vyriausybės žlugimas žymi vienintelį kartą per Australijos istoriją, kai britų monarchės vardu buvo atleista demokratiškai išrinkta federalinė vyriausybė. Netikėtas J. Kerro įsikišimas sukėlė beprecedentį spaudimą Australijos demokratijai ir paskatino raginimus šaliai atsiskirti nuo buvusios kolonijinės valdytojos, tampant respublika.

J. Hocking įrodinėjo, kad laiškai turėtų būti paskelbti nepriklausomai nuo karalienės pageidavimų, nes australai turi teisę žinoti savo pačių istoriją.

Be žymos „asmeniška“ laiškai galėjo būti paskelbti praėjus 30 metų nuo jų parašymo, nes buvo parašyti kaip ir kiti Archyve saugomi vyriausybės dokumentai.

Pagal rūmų ir generalgubernatoriaus rezidencijos susitarimą, sudarytą keli mėnesiai prieš J. Kerro atsistatydinimą 1978 metais, šie laiškai apie trejus neramius Australijos politikos metus bus įslaptinti iki 2027 metų. Tačiau tuomet asmeniniai suvereno ir generalgubernatoriaus sekretoriai galės neribotam laikui vetuoti jų paskelbimą.

2015 metais Australijos ministru pirmininku tapęs Malcolmas Turnbullas (Malkolmas Ternbalas) sakė, kad sieks šių laiškų paviešinimo, bet vėliau apie tai nebekalbėjo.

www.bns.lt