Dauguma Lietuvos gyventojų smerkia seksualinį priekabiavimą, mano, kad teisėsauga turėtų rimčiau žiūrėti į skundus dėl jo, tačiau tuo pačiu dėl seksualinio priekabiavimo linkę labiau kaltinti aukas, skelbia Lietuvos žmogaus teisių ir Lygių galimybių plėtros centrai.

Spalį „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, 82 proc. respondentų mano, kad seksualinį priekabiavimą patyrę žmonės turėtų nedelsdami apie tai pranešti, taip pat 77 proc. apklaustųjų mano, kad teisėsaugos institucijos privalo rimtai reaguoti į skundus dėl seksualinio priekabiavimo ar smurto.

„Iš vienos pusės džiugina, kad virš 80 proc. respondentų mano, jog apie seksualinį priekabiavimo atvejus reikia pranešti, taip pat džiugina ir tai, kad respondentai mano, jog teisėsauga turėtų rimtai pažiūrėti į tokius atvejus. Tačiau kiti atsakymai rodo kitokią nuostatą – visuomenė įsitikinusi, kad atsakomybė už seksualinį priekabiavimą yra paties nukentėjusiojo rankose“, – spaudos konferencijoje sakė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič.

42 proc. apklaustųjų mano, kad seksualiniu priekabiavimu besiskundžiantys žmonės neteisingai supranta flirtą, o 38 proc. respondentų mano, kad skundus ar kaltinimus dėl priekabiavimo teikiantys žmonės yra linkę sutirštinti spalvas.

Taip pat 44 proc. apklaustųjų mano, kad dėl seksualinio smurto besiskundžiantys žmonės tokiu būdu bando siekti karjeros aukštumų, o 41 proc. respondentų įsitikinę, kad prabilę viešai apie seksualinį priekabiavimą žmonės iš tikrųjų mėgaujasi jiems rodomu dėmesiu.

Tyrimo metu nustatyta, kad dažniau seksualinio priekabiavimo aukomis tampa 18-29 metų amžiaus moterys, jos kur kas dažniau nei vyrai susiduria tiek su nepageidaujamomis pastabomis dėl fizinės išvaizdos, tiek seksualinio pobūdžio replikomis ir nepageidaujamais komplimentais.

Tuo metu, tyrimas atskleidė, kad vis daugiau žmonių seksualinį priekabiavimą darbe bei universitetuose ar kitose švietimo įstaigose laiko didele problema, seksualinio priekabiavimo darbe netoleruoja 65 proc. apklaustųjų, o švietimo įstaigose – 63 proc.

„Noriu pasidžiaugti, jog didžioji dalis žmonių mano, jog seksualinis priekabiavimas darbe ir švietimo įstaigose yra rimta problema bei būtina ją spręsti. Akivaizdu, kad reikia užtikrinti prevenciją ir skundų nagrinėjimo ir reagavimo mechanizmus“, – teigia Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.

77 proc. apklaustųjų mano, kad darbdaviai ir švietimo įstaigų vadovai turėtų užtikrinti seksualinio priekabiavimo prevenciją, 69 proc. mano, kad turėtų būti įdiegtos skundų nagrinėjimo procedūros, o priekabiautojams turi būti taikomos paveikios sankcijos.

Respondentai nepriimtinai vertina darbovietėse kabinamus seksualinio pobūdžio paveiksliukus, taip pat – fizinį vadovų priekabiavimą, intymias žinutes telefonu ar internetu, moteris ar vyrus menkinančius anekdotus ir komentarus dėl bendradarbių figūros.

Visuomenės apklausą spalio mėnesį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu apklausta tūkstantis suaugusių Lietuvos gyventojų, į klausimus apie seksualinį priekabiavimą atsakė 990 respondentų.

Apklausa atlikta Lietuvos žmogaus teisių ir Lygių galimybių plėtros centrų užsakymu.