Vis daugiau jaunuolių prabyla apie tai, kokius absurdiškus mokymus jiems siūlo Darbo birža. Aukštąjį išsilavinimą įgiję ir darbo parties turintys jauni žmonės brukami į mokymus, kur jie žaidžia žaidimus ar kone tiesiogiai ruošiami emigracijai – mokomi, kaip rašyti užsienio šalims pritaikytus gyvenimo aprašymus.

Maža to, birža užsibrėžusi apmokyti daugiau jaunuolių negu yra bedarbių. O projekto suma – daugiau kaip 30 mln. Darbdavių atstovai tikina, kad projektas skirtas tik pinigams įsisavinti. Neoficialiais duomenimis, to labai siekė praėjusią kadenciją ministeriją valdžiusi Darbo partija.

Atėję į mokymus jaunuoliai užsiregistruoja, įsipila kavos ir prasideda paskaita.

 Vadina laiko švaistymu

Dvi grupės gauna skirtingas užduotis ir turi be žodžių susitarti su priešininkais, kad jas įgyvendintų. Tai – viena iš projekto dalių, dar jaunimas mokomas planuotis laiką, gerinti bendravimo įgūdžius, vyksta ir teoriniai užsiėmimai, vizitai į įmones. Iš viso tokie mokslai trunka keturis mėnesius.

24-erių Jurgita dar sprendžia, ar nori dirbti, ar toliau mokytis. Mergina sako, kad užsiėmimai jai įdomūs, bet pripažįsta, kad nemažai bendraamžių tai vadina laiko švaistymu.

Projektas jau beveik dvejus metus vykdomas visoje Lietuvoje. Veido nenorinti rodyti kaunietė pasakoja išvis buvusi šokiruota. Ji susigundė kursais apie verslo pradžią, tačiau išgirdo kone tiesioginius raginimus emigruoti.

Kitaip negu laiko švaistymu aukštąjį išsilavinimą turinti mergina to pavadinti negali.

Vieno dalyvio mokymams – tūkstantis eurų

Panašių istorijų apstu ir darbdaviams atrodo, kad tai – ne tik laiko, bet ir didelių pinigų taškymas. Projektui „Atrask save“ iš Europos Sąjungos fondų skirta per 30 mln. eurų, dar beveik trys milijonai atseikėti iš Lietuvos biudžeto.

Vieno dalyvio mokymams vidutiniškai skiriama maždaug tūkstantis eurų. Darbdavių atstovai tikina, kad tai – absurdas, nes darbuotojų dabar išvis trūksta, jaunimo nedarbas siekia vos keturis procentus, o jokių apmokytų jaunuolių jie taip ir nesulaukia. Kol kas darbus susirado mažiau nei penktadalis kursus baigusių jaunuolių.

Šaltinių teigimu, projekto labai norėjo praėjusios kadencijos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. O ypač projektu rūpinosi tuometė ministrė „darbietė“ Algimanta Pabedinskienė. Darbdavių konfederacija pasakoja, kad dėl projekto net nematyta reikalo konsultuotis.

Darbo partijos interesai čia tarsi ant delno

Projektą nuo pat pradžių stebėjusių žmonių teigimu, Darbo partijos interesai čia tarsi ant delno. Klausimų esą kelia ir įmonės, laimėjusius konkursus teikti mokymų paslaugas. Viena iš tokių – Kaune įsisteigusi „Inlinen“. Jos vadovas Linas Pečiulaitis yra buvusio Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovo Vytauto Šileikio įsūnis.

Šileikis – Pabedinskienės bičiulis, ji pati atėjusi iš analogiškų Marijampolės amatų rūmų.

Pečiulaitis bet kokias sąsajas su „darbiečiais“ neigia. Esą nereikia stebėtis ir dėl to, kad konkursą įmonė laimėjo pasiūliusi triskart mažesnę kainą nei konkurentai. Verčiau esą klausti, kodėl kiti siūlė didesnę. Sutapimas ar ne, projekto pradžios metu ministrės patarėja Giedrė Vitė staiga šovė į Darbo biržos Viešųjų pirkimų skyrių. O netrukus tapo ir buvusio direktoriaus pavaduotoja. Ir Darbo birža, ir ministerija projektą gina. Jaunuoliai skirtingi, tad mokymai neturėtų stebinti.