Europos Sąjungos valstybės iki pirmadienio turi pristatyti paraiškas dėl svarbių bankininkystės ir medicinos ES institucijų, šiuo metu įsikūrusių Londone, veikimo savo šalyje po „Brexit“.

Oficialus kandidatų miestų sąrašas, kur galėtų veikti Europos bankininkystės institucija (EBA) ir Europos vaistų agentūra (EMA) po 2019 metų bus paskelbtas antradienį, sakė ES pareigūnai.

Galutinis sprendimas dėl institucijų veikimo konkurso laimėtojų bus priimtas lapkritį. Šiose dviejose institucijose dirba daugiau nei tūkstantis žmonių, tačiau Britanijai traukiantis iš Europos Sąjungos, jos turi būti perkeltos kitur.

Kol kas pagrindiniai viešai pasiūlyti miestai kandidatai, kuriuose galėtų veikti EMA yra Amsterdamas, Kopenhaga, Helsinkis, šiaurinis Prancūzijos miestas – Lilė, Stokholmas ir Barselona. Agentūra įdarbina 900 žmonių.

Frankfurtas, Vokietijos finansinis centras, pirmaujantis pretendentas į EBA instituciją, dėl kurios taip pat konkuruoja ir Liuksemburgas, Paryžius ir Praha. Agentūra įdarbina 190 darbuotojų.

Viena, Dublinas ir Varšuva taip pat pateikė paraiškas kandidatuoti dėl abiejų agentūrų.

Viršūnių susitikime birželį, likusių 27 ES valstybių narių vadovai susitarė dėl naujų vietų agentūroms pasirinkimo proceso tvarkaraščio.

ES prezidentas Donaldas Tuskas sakė, kad sprendimas „patvirtina ES 27 valstybių narių vienybę“ ir „sumažina nežinomybę dėl „Brexit“, kai tikimasi, kad konkursas dėl laimikio po Britanijos išstojimo iš bloko, bus itin įtemptas.

EMA Londone veikia nuo 1995 metų, o EBA įsteigta 2011 metais.

Naujoji agentūrų vietovė bus išrinkta pagal sudėtingą taškų sistemą, kurią kai kurie pareigūnai prilygino Eurovizijos dainų konkursui.

Europos Komisija, ES vykdomosios valdžios institucija, paraiškas įvertins lapkritį, pagal tokius kriterijus kaip vietovės pasiekiamumas dabartiniams darbuotojams, įsidarbinimo galimybės jų sutuoktiniams ir mokyklos jų vaikams.

Komisija taip pat įvertins, ar šalyje jau veikia kitos ES agentūros siekdami įsitikinti, kad agentūros nebūtų monopolizuotos.

ES 27 narės tada, politinės diskusijos metu, aptars pasiūlymus spalį, o lapkritį įvyks slaptas balsavimas.

Kiekvienai valstybei narei bus suteikti šeši balsavimo taškai; trys taškai pirmam pasirinkimui, dveji taškai antram ir vienas trečiam pasirinkimui.

Šalims leidžiama balsuoti už save, bet tikimasi, kad jos atsižvelgs į komisijos vertinimus.

Jei nors viena šalis kandidatė surinks tris taškus iš 14, ar daugiau, valstybių narių, tuomet ji automatiškai bus paskelbta nugalėtoja, kitais atvejais bus rengiamas antras turas pagrindiniams trims miestams kandidatams, bet kiekviena šalis gaus tik po vieną balsą.

Jeigu ir po antro turo nebus aiškaus nugalėtojo, bus rengiamas trečias ir paskutinis eliminavimo turas tarp paskutinių dviejų kandidatuojančių miestų.

BNS.LT