Beveik 50 proc. Lietuvos aštuntokų svarsto apie emigraciją
Šią savaitę paskelbus, kad beveik 50 proc. Lietuvos aštuntokų svarsto apie emigraciją, kilo nemažas ažiotažas. Vaikai šalyje auga tam, kad ateitį kurtų kitose šalyse. Anot Gitano Nausėdos, emigracija propaguojama kaip panacėja nuo visų bėdų, tačiau vaikai turėtų būti mokomi kitų dalykų.
„Suprantama, kodėl tie vaikai nori išvykti. Pavyzdžiui, jeigu šeima, tėvai, mokykla yra nusiteikę patriotiškai, vaikai žymiai geriau jaučiasi ir žymiai mažiau nori išvykti. Žymiai labiau nori išvykti tie vaikai, kurie blogai jaučiasi mokykloje, negu tie, kurie gerai jaučiasi mokykloje. Čia nėra atsitiktinis dalykas“, – sako NEC direktorės pavaduotojas Pranas Gudynas.
Anot jo, kai kurie vaikai įsitikinę, kad privalo išvykti, norėdami savo realizuoti. „Čia būtų daug ką galima pakeisti. Reiktų ir mokyklos darbą pagerinti, ir akademinį, socialinę paramą dar labiau teikti, kad būtų geresnės sąlygos mokytis“
Pasak NEC direktorės pavaduotojo, galima daryti skirtį tarp didmiesčių ir regionų. „Anksčiau tokie vaikai sakydavo, kad gal žudysimės, prasigersim ar kažką, o dabar jie sako, kad išvyksim į užsienį, kas, kad mes čia blogai mokomės, kad mes visą laiką neįtinkame mokyklai. Mes puikiausiai gyvensim ir dirbsim kitose šalyse“, – mano P.Gudynas.
Ekonomistas Gitanas Nausėda teigia dar nematantis valdžios siekio vykdyti aktyvią regionų politiką. „Man susidaro įspūdis, kad jie tiesiog atlieka techninį darbą, kuris jiems yra pavestas ir apie vizijas negalvoja“, – sakė specialistas.
„Tam tikra prasme jie (moksleiviai) ir visa visuomenė save programuojasi, kad galbūt išvažiuotume ir išspręstume visas problemas. Tai bent jau atverti akis, kad ne visos problemos išsispręs išvažiavus – kai kurios naujos atsiras problemos“, – sako NEC direktorės pavaduotojas.
Specialistas įsitikinęs, kad pradėti reikėtų nuo švietimo gerinimo. „Mokykla turėtų įtraukti į socialinį gyvenimą. Turėtų skiepyti pilietines vertybes“
Išsilavinimo svarbą pabrėžia ir ekonomistas Gitanas Nausėda. „Kai kalbame apie aštuntokus, vaikus, kuriems dar viskas priešakyje, mes turime galvoti apie jų išsilavinimą. Ar visais atvejais tas jaunas žmogus, kuris išvyktų į emigraciją labai anksti, ar su savo tėvais, ar vienas, ar jis įgis reikiamas kvalifikacijas, ar jis iš karto nepasmerks savęs neprestižiniam darbui, jeigu taip galima sakyti, ir tam tikra prasme apibrėš visą savo ateitį, kurios vėliau jau bus nebeįmanoma pakeisti“, –
Anot specialisto, reikia ieškoti sprendimo būdų Lietuvoje.