Europos Sąjungos finansų ministrai pirmadienį Briuselyje susitiks nedalyvaujant Didžiajai Britanijai ir bandys išspręsti savo nesutarimus dėl planų reformuoti euro zoną po netikėto britų sprendimo trauktis iš Bendrijos.

Ministrai rengsis gruodžio 15-ąją vyksiančiam viršūnių susitikimui ir aptarinės Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) bei Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) pasiūlymus.

27 ES šalių ministrai aptars tris svarbiausias problemas, susijusias su didesne euro zonos politine ir ekonomine vienybe, reikalinga, kad euro zona taptų atsparesnė būsimoms krizėms.

Į pirmadienio susitikimo dienotvarkę įtraukti tokie klausimai kaip bendro euro zonos biudžeto, kuris galėtų būti panaudotas kaip atsakas krizei, sukūrimas, ES fiskalinės drausmės taisyklių švelninimas bei apribojimus tarp Bendrijos narių kreditorių panaikinsiančios „bankų sąjungos“ įgyvendinimo užbaigimas.

„Pasiklausysime ministrų“, tačiau „jie nieko nenuspręs“, pareiškė vienas aukšto rango ES pareigūnas. Anot jo, per susitikimą jie aptars tik pagrindinių problemų esmę.

Pirmadienį Briuselyje susitiks 19 Euro grupės šalių, kur galioja bendroji valiuta, ministrai ir dar septynių valstybių, 2012-aisiais per euro zonos skolų krizę pasirašiusių Europos fiskalinį paktą, finansų ministerijų vadovai.

To susitarimo nepasirašiusios Čekija ir Kroatija buvo pakviestos į susitikimą kaip stebėtojos.

Tačiau Britanija, irgi nepasirašiusi minėto susitarimo, bus palikta nuošaly. Dauguma planuojamų reformų įsigalios po 2019 metų, kai Jungtinė Karalystė jau bus palikusi ES.

Nauji planai, sena nesantaika

Viena iš sudėtingiausių susitikimo temų bus ES ir euro zonos biudžetų taisyklių supaprastinimas, nes šiuo metu vyriausybės privalo laikytis griežtos kontrolės, kad išvengtų Briuselio sankcijų.

„Perskaityti dokumentus apie šį klausimą užtrunka ištisas savaites“, – sakė vienas pareigūnas.

Nors europiečiai sutinka dėl reformų poreikio, jie nesutaria, kaip jų pasiekti: Prancūzija tradiciškai laikosi mažiau griežtos pozicijos negu Vokietija, teikianti pirmenybę taupymo priemonėms.

Euro zonos biudžeto klausimas yra gana sena idėja, kurią neseniai vėl iškėlė E. Macronas, pateikęs savo grandiozinį planą Europai po „Brexit“. Vis dėlto šis klausimas taip pat yra sudėtingas.

Paryžius norėtų, kad steigiamas euro zonos biudžetas būtų didelis ir demonstruotų Bendrijos solidarumą finansinių sukrėtimų akivaizdoje. J.-C. Junckeris savo ruožtu siūlo mažesnį biudžetą, ir jo poziciją palaiko Vokietija.

Per ministrų susitikimą taip pat turėtų būti kalbama apie bankų sąjungą ir užstato sistemos garantijas, užkertančias kelią masiniam indėlių atsiėmimui iš bankų, nes ES siekia pagaliau užbaigti planus, egzistuojančius jau nuo euro zonos skolų krizės pradžios.

Be kita ko, ministrai turėtų aptarti ir būsimo Euro grupės vadovo kandidatūrą, nes sausį iš šių pareigų traukiasi olandas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas).

Kol kas nėra iškelta nė vieno oficialaus kandidato, tačiau kalbama, kad naujuoju Euro grupės pirmininku gali tapti portugalas Mario Centeno (Mariju Sentenas), slovakas Peteris Kažimiras (Peteris Kažimyras), prancūzas Bruno Le Maire’as (Brunas Le Meras) arba liuksemburgietis Pierre’as Gramegna (Pjeras Gramenja).

ES ekonomikos reikalų komisaras Pierre’as Moscovici (Pjeras Moskovisis) taip pat minimas tarp galimų kandidatų, tačiau labiau tikėtina, jog Bendrijos finansų ministrai išsirinks ką nors iš saviškių.

Oficialus sprendimas bus priimtas gruodžio 4-ąją.

www.bns.lt