Ši istorija primena bolivudo melodramą. Dviejų porų vaikai gimė vos kelių minučių skirtumu, o vėliau, visai kaip filme, kūdikių namuose jie buvo supainioti. Maža to, viena iš laimingų tėvų porų – induistai, o kiti – musulmonai. Tačiau dar įdomiau yra visai kas kita.

Po ilgų derybų ir aiškinimųsi su vietos valdžia, praėjus beveik trejiems metams, šeimoms pavyko gauti DNR testų tyrimus, kurie tik patvirtino prieš tai kilusius įtarimus. Tačiau vaikai nusprendė kitaip ir atsisakė palikti savo tėvus, kurie juos augino. Šeimos nusprendė sausį keliauti į teismą ir ten patvirtinti, kad augins vieni kitų vaikus.

Pirmoji kažką keisto įtarė viena iš motinų

Ši istorija Indijoje prasidėjo 2015-ųjų kovo 11-ąją, kuomet Mangaldojaus ligoninėje vienai porai gimė berniukas. Viskas vyko tiesiog puikiai, motiną Salmą iš ligoninės išleido jau kitą dieną. Tačiau praėjus savaitei Salma savo vyrui Achmedui pareiškė: „Tai ne mūsų vaikas“. Vyras užpyko ir pradėjo bartis su žmona, teigdamas, kad apie „niekuo dėtą kūdikį taip kalbėti negalima“.

Tačiau motina iškart prisiminė vienoje palatoje kartu su ja gulėjusią moterį ir nusprendė, kad ligoninėje galėjo supainioti vaikus. „Aš ja nepatikėjau, tačiau ji laikėsi savo“, – aiškino Achmedas. Kuomet vyras kreipėsi į ligoninės vadovus, šie pasiūlė jo žmonai apsilankyti pas psichiatrą. Tačiau vyras nenusileido ir išsireikalavo suteikti jam visų tomis valandomis gimdžiusių moterų duomenis. Viena jų, būtent ir buvo ta, kurią prisiminė jo žmona. „Aš dukart buvau nuvykęs į jų kaimą, tačiau taip ir nesukaupiau vyriškumo užeiti pas juos į namus“, – pasakojo Achmedas.

„Tuomet aš parašiau jiems laišką. Pasakiau, kad žmona mano, jog mūsų vaikus supainiojo gimdymo namuose, ir paklausiau, ar jie neturi tokių įtarimų. Aš palikau savo telefono numerį ir paprašiau jų paskambinti“, – savo neįtikėtiną istoriją toliau pasakojo Achmedas.

Pažinties sukeltas šokas

Antroji pora, Anilas ir Ševali, kol negavo laiško net ir neįtarė apie galimą vaikų sukeitimą. Jiems tai buvo didžiulis šokas, niekas šeimoje negalėjo patikėti, kad tai išvis yra įmanoma. Tačiau kuomet šeimos susitiko, viskas pasikeitė.

„Kai tik aš jį pamačiau, iškart supratau, kad jis panašus į savo tėvą. Aš labai blogai pasijutau ir pradėjau verkti. Mes esame kilę iš bodo tautos, mes ne tokie, kaip kiti asamiečiai ar musulmonai. Mūsų akys yra su užlinkimu į viršų, skruostai ir rankos labiau pilnos. Mes kitokie.

Mes turime mongolų bruožus“, – aiškino Ševali. Salma pasakojo, kad vos pamačiusi vaiką, išsyk supratusi, kad tai jų sūnus. Ji norėjo apsikeisti jais iškart, vietoje, tačiau Anilo motina, berniuko močiutė, užprotestavo. Achmedas dar sykį kreipėsi į ligoninę, tačiau ten kategoriškai atmetė bet kokius įtarimus. Tuomet šeimai neliko nieko, kaip atlikti genetinį tyrimą. Gauti rezultatai tik patvirtino tai, ką jie ir taip žinojo – tarp tėvų ir jų auginamo vaiko nebuvo jokio genetinio ryšio.

Teismas leido, vaikai pasirinko savaip

Tų pačių metų gruodį (2015-ųjų) Achmedas kreipėsi į policiją. Tuomet prasidėjo teisėsaugos procedūros, kurios truko beveik du metus. Sykį jau surinktus kraujo mėginius teismo medicinos laboratorija atmetė dėl neteisingai užpildytų popierių. Galų gale praėjusių metų lapkritį gauti rezultatai patvirtino, kad vaikai buvo sumaišyti po gimimo.

Sausį atvykusios į teismą, kad oficialiai apsikeistų vaikais, abi poros grįžo kaip buvusios – abu vaikai atsisakė palikti tėvus, su kuriais augo.

„Teismas pareiškė, kad mes galima atlikti apsikeitimą, tačiau mes to nedarėme. Mes auginome juos pastaruosius trejus metus, ir negalime taip paprastai paleisti“, – aiškino Salma. Vaikai verkė ir įsikibę į tėvus, su kuriais užaugo, nenorėjo niekur eiti. Anilas pažymėjo, kad apsikeitimas tik pakenktų vaikams, kurie dar pernelyg maži, kad suprastų, kas nutiko.

Akivaizdu, kad vaikai prisirišo prie šeimų, su kuriomis gyveno, ir tas prisirišimas yra abipusis. Achmedas, paklaustas, ką darys su religiniais šeimų skirtumais, pareiškė, kad „vaikas yra vaikas. Tai Dievo dovana, jis ne induistas ar musulmonas, visų kilmė vienoda. Ir tik vėliau jie tampa induistais ar musulmonais“.

Jis taip pat pridūrė, kad vaikams būtų kilę sunkumų prisitaikyti prie naujo gyvenime, jeigu dabar juos apkeistų vietomis, nes jų gyvenimo stilius, kalba, kultūra ir mitybos įpročiai labai skiriasi. Dabar abi šeimos derina bendrą susitikimų grafiką. Taip jie galės susidraugauti ir bent kažkiek dalyvauti savo biologinių vaikų gyvenime.

www.tv3.lt