Daugiau nei pusę valstybinių gydymo įstaigų slegia milžiniški nuostoliai. Kai kurios ligoninės lėšų darbuotojų atlyginimams jau net skolinasi iš bankų. Prasiskolinusiųjų vadovai perspėja apie sveikatos apsaugos sistemai gresiantį krachą – skolon dirbančių gydymo įstaigų bankrotą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkerta, kad finansiniai rodikliai atskleidžia vadovų gebėjimą tvarkytis su lėšomis.

Po Panevėžio – Kaunas

Valstybinių šalies gydymo įstaigų pirmojo pusmečio finansiniai rezultatai šokiruojantys. Iš jų net 60 proc. skaičiuoja grėsmingai atrodančius nuostolius. Iš respublikinių šalies ligoninių prasčiausia padėtis Panevėžio. Ji pusmetį baigė išlaidų patyrusi 943 tūkst. eurų daugiau nei gavusi pajamų. Po panevėžiečių rikiuojasi Kauno (715 tūkst. eurų), Kauno klinikinė (554 tūkst. eurų) ligoninės.

Iš respublikinių ligoninių turėdamos teigiamus finansinius rodiklius pusmetį baigė 14-iolika, nuostolius skaičiavo 7-ios. Į nuostolius grimzta ir pirminiai sveikatos priežiūros centrai, nors jiems lėšas teritorinės ligonių kasos (TLK) perveda ne pagal suteiktų paslaugų, kaip kad ligoninėms, o pagal prisirašiusių pacientų skaičių. Pirmasis pusmetis nuostolingas buvo net 70-iai tokių šalies įstaigų, o 69-ios jį baigė pelningai.

Ne ką geresnės nuotaikos ir šalies slaugos bei palaikomojo gydymo ligoninėse. Iš jų 5-ios per pirmąjį pusmetį įlindo į skolas, 8-ių finansiniai rodikliai teigiami. Tarp pastarųjų – ir Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, pusmetį baigusi turėdama 18 tūkst. eurų perviršį.

Išlaidos auga

Daugiau nei 940 tūkst. eurų išlaidų nei pajamų pirmąjį pusmetį turėjusios Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas Rolandas Tatoris įvardija keletą to priežasčių, viena jų – darbuotojams didinti atlyginimai.

Būtent darbo užmokesčio fondas, pasak pavaduotojo, „suvalgo“ 70 proc. gydymo įstaigos biudžeto. Anot jo, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, per pastaruosius pusantrų metų atlyginimai ligoninės personalui padidinti du kartus – pernai visiems darbuotojams, išskyrus administraciją, šįmet – papildomai gydytojams ir viduriniam medicinos personalui – slaugytojoms, laborantams.

Pasak R. Tatorio, pernai atlyginimams pakelti išleista 920 tūkst. eurų, šįmet – apie 750 tūkst. eurų. „Papildomos lėšos, kurias ligoninė gavo iš teritorinės ligonių kasos pakėlus įkainius už paslaugas, buvo iki paskutinio cento skirtos atlyginimams. Visoms kitoms reikmėms – medikamentams, instrumentams, tvarsliavai pirkti, maitinimui, komunalinėms paslaugoms telieka 30 proc. ligoninės biudžeto“, – „Sekundei“ aiškino pavaduotojas.

Anot jo, nors planuodama biudžetą ligoninė komunalinėms paslaugoms ir einamiesiems reikalams kasmet numato didesnes sumas, nei išleido praėjusiais metais, išlaidų esą vis tiek patiria daugiau, nei planuota. „Ligoniai sunkėja, vadinasi, ir jų gydymo kaina auga. Ligoninės išlaidoms didelę įtaką turi ir elektros, vandens įkainiai, netgi jei jie padidėja tik simboliškai“, – teigė R. Tatoris.

Negavo per milijoną eurų

Neigiamus finansinius rodiklius administracijos atstovas grindžia ir tuo, jog ligoninė suteikia gerokai daugiau paslaugų, nei už jas sumoka TLK pagal metams pasirašytą finansavimo sutartį. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį, pasak pavaduotojo, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo suteikta už 1,3 mln. Eur daugiau paslaugų, nei gauta lėšų iš TLK. „Suteikiame paslaugų daugiau, nei nurodyta sutartyje su TLK, o sumokame iš savo kišenės“, – tvirtino R. Tatoris.

Blogą įstaigos finansinę padėtį, anot jo, šįmet lėmė ir atsiradusios nenumatytos išlaidos. „Lyg tyčia pasitaikė labai sudėtingi brangios įrangos remontai, kuriems reikėjo didžiulių finansinių sąnaudų. Sugriuvo gyvybiškai svarbūs, brangūs aparatai, juos buvo būtina remontuoti. Tą numatyti iš anksto sunku“, – aiškino pavaduotojas.

Jo nuomone, SAM, įvertinusi realią situaciją šalies gydymo įstaigose, turėtų imtis peržiūrėti jų teikiamų ir iš TLK apmokamų paslaugų įkainius. TLK pervedamos lėšos sudaro visų Respublikinės Panevėžio ligoninės pajamų liūto dalį, kiti finansavimo šaltiniai – užsidirbtos iš mokamų paslaugų lėšos bei Europos Sąjungos ir kitų paramos fondų pinigai, pasak R. Tatorio, tėra nedidelė gydymo įstaigos biudžeto dalis. „Paslaugų įkainių peržiūra būtina. Darbo užmokestis, kitos sąnaudos auga, o įkainiai jau metai iš metų lieka tie patys“, – išeitį mato pavaduotojas.

Rodiklius gerina suveržę diržus

Dėl Respublikinės Panevėžio ligoninės neigiamų finansinių rodiklių R. Tatoris vis dėlto siūlo nedaryti tragedijos. Pirmasis pusmetis jai buvo nuostolingas buvo ir 2015-aisiais, ir praėjusiais metais. Anot jo, tą lemia ir gyvenimas avansu pirmąjį pusmetį – gydymo įstaigos su TLK sutartis dėl paslaugų apmokėjimo pasirašo tik baigiantis pirmajam ketvirčiui.

„Visada pirmasis pusmetis blogesnis. Bet tai yra labai geras penas apmąstyti, kaip tvarkytis antrajame, ko atsisakyti, kur sutaupyti, kokių priemonių pirkti žemesnės kokybės“, – aiškino R. Tatoris.

Antrąjį pusmetį įjungusi taupymo režimą, ir pernai, ir užpernai ligoninė sugebėjo metus baigti išlipusi iš minuso. 2016-uosius gydymo įstaiga užbaigė surinkusi apie keliais šimtais tūkstančių eurų daugiau, nei turėjo išlaidų.

Nors šįmet iš respublikinių ligoninių pirmasis ketvirtis buvo sunkiausias Panevėžiui, pavaduotojas tvirtina, jog įstaiga nė nesvarsto kreiptis į bankus paskolos einamosioms išlaidoms.

Sunkiausia periferijoje

Nors panevėžiečiai siūlo situacijos nedramatizuoti, Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Anykščių rajono savivaldybės ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas tvirtina, jog jau ne viena šalies gydymo įstaiga prasiskolinusi bankams ir moka jiems palūkananas.

„Esamos situacijos sveikatos priežiūros sistemos agonija dar nevadinčiau, bet yra tikrai labai blogai. Jei niekas nesikeis, ligoninių laukia bankrotas ir kreditorių paieška“, – „Sekundei“ teigė D. Vaiginas. Anot jo, matyti, kad gydymo įstaigos, ypač periferijoje, susidūrusios su iššūkiais – mažėjant pacientų srautams, mažėja ir suteikiamų paslaugų, o tai reiškia ir mažesnį lėšų, gaunamų iš TLK, srautą, tačiau išlaidos, ypač darbo užmokesčiui, auga.

Pasak asociacijos vadovo, neigiami finansiniai rodikliai yra įstaigų, kurios, klausydamos ministro, padidino darbo užmokestį. „Atlyginimams didinti neva paskyrė lėšų, bet jos nepasiekė ligoninių – buvo padėtos už stiklo. Kad jas gautų iš TLK, ligoninė turėjo užsidirbti – suteikti paslaugas, o jų padidinto įkainio dalį skirti atlyginimams kelti. Bet šių metų vasarį ministras pasirašė įsakymą, nenaudingą nei įstaigoms, nei ligoniams. Pagal jį, kuo daugiau pacientų guli ligoninėje, tuo mažiau ji gauna pinigų. Ar ligoninė gydys 1000, ar 1500, vis tiek jai apmokės kaip už 1000. Kai kurios mažosios ligoninės kreipiasi į bankus, ima paskolas ir dar moka palūkanas. Ar šitaip sistema turėtų veikti, kad įtikdama politikams augintų savo sąnaudas per darbo užmokesčio didinimą ir grimztų į finansinę prarają?“ – piktinosi D. Vaiginas.

Anot jo, kad šalies gydymo įstaigų neigiami rodikliai yra sisteminė problema, rodo situacijos nepagerinusi prieš ketvertą metų prasidėjusi vadovų rotacija.

„Senieji vadovai buvo kaltinami prastai tvarkęsi su finansiniais srautais. Vadovauti atėjo ministerijos konkursus laimėję patys geriausieji, bet finansinė praraja dar didėja. Tai gal neigiami rezultatai – ne vien vadovų bėda, o pačios sistemos? Finansai vaikšto ne tais keliais, kuriais turėtų. Dabar akivaizdu, kad didžiosios universitetinės ligoninės, iš kurių keturių dvi pusmetį baigė teigiamu finansiniu rezultatu, siekiančiu kelis milijonus eurų, sutraukia didžiausius pinigų srautus. Bet kad į tokias ligonines galėtume išsiųsti ligonį iš periferijos, turime kelias valandas telefonu dirbti“, – teigė D. Vaiginas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra pareiškęs, jog dėl įstaigų sudėtingos finansinės situacijos atsakomybę turi prisiimti jų vadovai. Pasak ministro, vienos ligoninės peržiūri savo išteklius, o kitos bando išsilaikyti imdamos paskolas.

www.alfa.lt