2017-ieji sporto pasauliui atnešė daugybę skambių įvykių. Nors pačių didžiausių turnyrų, tokių kaip olimpinės žaidynės ar pasaulio futbolo čempionatas, šiemet nebuvo, ir be jų netrūko įvairiausių pasiekimų bei istorijų.

Alfa.lt primena jums įdomiausius praėjusių metų sporto įvykius.

Didžiausių futbolo turnyrų laimėtojai: nieko naujo

Nors 2017-aisiais nebuvo rengiami nei Europos, nei pasaulio futbolo čempionatai, aistrų įvairiuose futbolo turnyruose netrūko.

Bene svarbiausią metų titulą – UEFA Čempionų lygos trofėjų – iškovojo Madrido „Real“, finale 4:1 sutriuškinęs Turino „Juventus“ klubą. Tai buvo jau trečiasis toks „karališkųjų“ trofėjus per pastaruosius ketverius metus.

Stipriausios visų pasaulio žemynų rinktinės birželį rinkosi į Rusiją, kur vyko ateinančių metų pasaulio pirmenybių repeticija – FIFA Konfederacijų taurė. Joje praktiškai antrąją savo sudėtį atsiuntę pasaulio čempionai vokiečiai nebuvo laikomi favoritais, bet dėl vienintelio Larso Stindlio įvarčio finale sugebėjo įveikti Čilę bei triumfuoti.

Treti liko Europos čempionai portugalai, o šeimininkė Rusija po pralaimėjimo Meksikai iš turnyro pasitraukė jau po grupių etapo.

Vasaros tema: Neymaro rekordinis perėjimas į Paryžių

Vasarą futbolo pasaulyje bene didžiausias dėmesys buvo ties Neymaro drama, kuri galiausiai pasibaigė puolėjo persikėlimu iš Barselonos į Paryžių.

Dar birželio pabaigoje atsiradę gandai apie galimą rekordinį brazilo sandorį iš pradžių atrodė nerimtai, tačiau liepą ėmė panašėti į realybę, o kūnu virto rugpjūčio pradžioje, kai „Paris Saint-Germain“ įsigijo 25-erių puolėją už net 222 mln. eurų sumą – daugiau nei dvigubai daugiau už prieš tai buvusį rekordinį sandorį (Paulis Pogba pernai į „Manchester United“ perėjo už 105 mln. eurų).

Tiesa, tai dar nebuvo pabaiga. Buvęs brazilo klubas „Barcelona“ visko taip lengvai nepaliko ir ėmė reikalauti kompensacijos už sulaužytą pernai pasirašytą sutartį, o pats puolėjas ketino gauti papildomą premiją iš katalonų, už komandoje išbūtą laiką iki rugpjūčio.

Visgi panašu, kad nė vienai pusei nepavyks įgyvendinti savo siekių, o Neymaras šiuo metu yra vienos geriausių Europos puolimo mašinų lyderis – šiemet per 20 rungtynių pelnė 17 įvarčių ir atliko 12 rezultatyvių perdavimų. Tiesa, be brazilo ne itin liūdi ir „Barca“, užtikrintai laimėjusi grupės varžybas Čempionų lygoje bei pirmaujanti Ispanijos „La Ligoje“.

Nauji vardai Europos krepšinio padangėse

Krepšinio pasaulyje šiemet bene labiausiai pasižymėjo mažytės, vos 2 mln. žmonių turinčios, šalies atstovai. Lyg viesulas keturiose šalyse vykusį turnyrą praskrieję slovėnai nesuklupo nė sykio per devynis mačus, o itin įspūdingai pasirodė lemiamuose etapuose.

Slovėnai pusfinalyje žaidė lyg ant sparnų, nukarūnavo Ispaniją 92:72, o finale po atkaklesnės kovos susitvarkė ir su grėsminga Serbijos komanda – 93:85.

Pirmą medalį kaip nepriklausoma valstybė apskritai iškovojusią Slovėniją link aukso tempę turnyro MVP pripažintas Goranas Dragičius ir visomis spalvomis sužibęs 18-metis Luka Dončičius, kuris pateko į geriausių žaidėjų penketą, o dabar yra ir naudingiausias Eurolygos žaidėjas.

Eurolygos turnyre taip pat triumfavo iki tol to nepadariusi komanda – Stambulo „Fenerbahce“. Željko Obradovičiaus treniruojami turkai jų mieste vykusiame finale be didesnio vargo susitvarkė su Pirėjo „Olympiakos“ krepšininkais – 80:64.

Liūdna U. Bolto karjeros pabaiga

Rugpjūtį Londone vykęs pasaulio lengvosios atletikos čempionatas daugelio dėmesį eilinį kartą pritraukė dėl vieno sportininko – jamaikiečio sprinterio Usaino Bolto. Tiesa, jau paskutinį kartą.

Paskelbęs, jog karjerą baigs iškart po pirmenybių, bėgikas tikėjosi ją užbaigti skambiai – iškovodamas dar kelis aukso medalius. Vis dėlto šiems jo norams nebuvo lemta išsipildyti.

Savo mėgstamiausioje 100 metrų bėgimo rungtyje aštuoniskart olimpinis čempionas liko tik trečias – nusileido Justinui Gatlinui ir Christianui Colemanui. Vis dėlto dar liūdniau jam susiklostė estafetės 4×100 bėgimas.

Finišuoti turėjęs U. Boltas vos perėmęs lazdelę iš komandos draugo patyrė traumą ir krito ant bėgimo dangos. Paskutinėje vietoje likusi Jamaika liko be medalių, o kiek netikėtai triumfavo šeimininkai – Didžiosios Britanijos sportininkai.

Net ir po šios nesėkmės U. Boltas sugebėjo palikti itin žymų antspaudą bėgimo istorijoje: pasaulio čempionatuose iškovojo 11 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalį, o olimpinėse žaidynėse puošėsi vien tauriausios prabos – 8 aukso – medaliais.

F. Mayweatherio ir C. McGregoro akistata

Rugpjūčio 26-osios naktį visų pasaulio sporto gerbėjų – ir ne tik – akys nukrypo į Las Vegasą, kur buvo rengiama amžiaus dvikova – pagal bokso taisykles rungėsi šio sporto atstovas amerikietis Floydas Mayweatheris ir mišrių kovos menų daugkartinis čempionas airis Conoras McGregoras.

Karjerą po kovos pabaigęs F. Mayweatheris dėl specifinių bokso technikos elementų buvo laikomas visišku kovos favoritu, tačiau lengvos kovos jam C. McGregoras nedavė. Airis kovos pradžioje netgi buvo perėmęs iniciatyvą, tačiau greitai jį ėmė kamuoti nuovargis, o tuo pasinaudojęs amerikietis galiausiai įrodė savo pranašumą.

Smūgių krušą varžovo atžvilgiu 10-ajame raunde paleidęs F. Mayweatheris laimėjo, kai teisėjas buvo priverstas kovą nutraukti dėl techninio nokauto.

50-ą kovą savo karjeroje laimėjęs amerikietis taip ir liko nepralaimėjęs, o už paskutinę pergalę susižėrė net 300 mln. JAV dolerių. C. McGregorui teko tenkintis „tik“ 100 mln. JAV dolerių papildyta banko sąskaita.

Rusijos pašalinimas iš olimpinių žaidynių
Metų pabaigoje garsiausiai sporto pasaulyje nuskambėjo dopingo skandalai, susiję su Rusijos sportininkais ir šios šalies dalyvavimu jau po mažiau nei dviejų mėnesių prasidėsiančiose Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse. Po 2016 metų vasarą prasidėjusio tyrimo ir virtinės iš praėjusios, Sočio, olimpiados diskvalifikuotų Rusijos atletų Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) ėmė svarstyti šios šalies pašalinimą iš olimpiados, o gruodžio pradžioje galiausiai priėmė negailestingą sprendimą.

Iš viso net 25 sportininkus nubaudusi IOC iš pradžių iš Rusijos atėmė net 12 olimpinių apdovanojimų, iš kurių – 5 aukso. Dėl šios priežasties rusai neteko ir turėtos lyderės pozicijas Sočio olimpiados medalių lentelėje.

Vis dėlto tai nublanko prieš IOC sprendimą, priimtą gruodžio 5-ąją Lozanoje. Įvertinusi visą turimą informaciją didžiausia pasaulio sporto organizacija nusprendė nepasigailėti Rusijos bei diskvalifikuoti šią šalį iš Pjongčango olimpiados.

Tiesa, kelialapius į svarbiausią žiemos sporto renginį iškovoję nesusitepę Rusijos atletai varžytis Pietų Korėjoje galės, kai įrodys savo „švarumą“. Tokiu atveju varžytis jie galėtų nenaudodami jokios savo šalies simbolikos – vėliavos, spalvų bei pergalės atveju neišgirsdami Rusijos himno.

Be to, lygiai dėl tos pačios priežasties Rusijos atletai negalėjo po savo šalies vėliava varžytis ir lengvosios atletikos pasaulio pirmenybėse rugpjūtį.

www.bns.lt