Savo auklėtinių pasirodymu Vitorijoje nepatenkintas Šarūnas Jasikevičius rėžė, ko gero, ilgiausią šio sezono kalbą.
Antrą kartą 20 taškų skirtumu „Baskonios“ ekipai nusileidęs Kauno „Žalgiris“ iš Ispanijos grįžta ne tik be pergalės, bet ir be beveik užsitikrinto bilieto į Eurolygos ketvirtfinalį – pergalė Vitorijoje kauniečius nuo baskų būtų nutolinusi keturiais laimėjimais, kai dabar liko vos du.
Itin ilgai po mačo rūbinėje su žaidėjais užsibuvęs Šaras po susitikimo dėstė panašias mintis, kokias išsakė dar pirmadienį Kėdainiuose, kai milžinišką pranašumą ištaškę kauniečiai vos neprisižaidė su „Nevėžiu“. Vis tik šį kartą strategas buvo dar kategoriškesnis – jo žaidėjai „sužvaigždėjo“, o užuot kovoję kiekvienose rungtynėse, pradėjo skaičiuoti, ko reikia kovoje dėl patekimo į aštuntuką.
„Mintys tokios pačios, kokias jums išdėsčiau po rungtynių Kėdainiuose. Aš tikrai neieškau būdų taip motyvuoti komandą, tą patį pasakiau žaidėjams. Man 42 metai, turiu dvejus metus patirties šiame lygyje, tačiau net nežinau, kaip žaisti žaidimus, bet esu atviras ir gana tiesus, sakau tai, ką galvoju.
Manau, kad žaidėjai pasidarė per didelės žvaigždės. Jie nesupranta, ant kiek mes neturime talento varžytis su kitomis komandomis, jeigu nepersilaužiame per galvą. „Žalgiris“ šiandien žaidė visiškai nesilaikydamas žaidimo plano, savo taisyklių, ir atėjo komanda, kuri kažkodėl buvo labiau motyvuota. Nesugebėjau paruošti savo žaidėjų. Kai gauni 20 taškų Kaune, tau yra sunku motyvuotis žaisti prieš tą pačią komandą antrą kartą, bet aš neparuošiau komandos.
Per dvejus metus daug kartų nesakiau tokių frazių, kokias pasakiau Kėdainiuose, bet su jais esu kiekvieną dieną. Jeigu darbas dar yra OK, tai kitur pradėjome kažką skaičiuoti. Skaičiuoti, ko mums užteks patekti (į atkrintamąsias rungtynes – Alfa.lt), o tuo pačiu ėmėme kažko laukti. Šitoje Eurolygoje negali laukti, turi eiti ir imti jautį už ragų kiekvieną kartą.
Prieš kokį mėnesį mes dominuodavome Lietuvos lygoje, tačiau dabar jau nebedominuojame, nors žaidėjų minutės yra daugiau mažiau tos pačios. Mes turime iš naujo suprasti, kas mus padarė ta gera komanda, kurią Europoje taip gerbia. Tai yra absoliutus atsidavimas, žaidimo plano laikymasis, disciplina, nes mes neturim tiek talento.
Kita vertus, kai kurie į šį lygį pakilo pirmą sykį – iki pirmojo ketverto komandos. Ir jūs (žurnalistai – Alfa.lt) labai gražiai apie juos atsiliepiate, ir man pačiam su jais malonu dirbti, bet kažkur mes pametėme tą kelią. Ir mes turime jį susigrąžinti“, – ilgą kalbą rėžė Šaras.
– Kaip kovoti su tokiais dalykais, „sužvaigždėjimu“? – žurnalistai Vitorijoje paklausė Š. Jasikevičiaus.
– Nežinau, turime kiekvienas pasižiūrėti į veidrodį: treneriai, žaidėjai, personalas. Čia yra komanda, o į ją įeina visi, tarp jų – ir aplinkinis personalas. Be to, reikia vidinės motyvacijos, o jos žaidėjams neturėtų būti sunku atrasti, kai niekas nėra buvęs aštuntuke.
Kažkas jau šneka apie finalo ketvertą. Kokį ketvertą su tokiu žaidimu? Mes pradėjome laukti, kad kažkas mus išves į tą aštuntuką. Nereikia laukti. Šitoj Eurolygoj lauksi lauksi ir žiūrėsi, kad jau baigei sezoną už trijų savaičių.
Turime grįžti ir būti ta komanda, kuri griūna ir kovoja. Ta komanda, kurią Europoje daug kas pradėjo gerbti. Pagarba ateina labai sunkiai, o išeina labai greitai.
– „Baskonia“ primetė labai daug tritaškių (13 iš 29 – Alfa.lt), kai „Žalgiris“ iš toli atakavo vos aštuonis kartus (pataikė keturis – Alfa.lt). Kodėl buvo toks skirtumas?
– Nesvarbu, kiek išmetė „Žalgiris“, svarbu, kiek išmetė „Baskonia“. Jeigu „Baskonia“ išmetė 29 tritaškius ir tik 24 dvitaškius, tai yra absoliutus plano nesilaikymas. Kas jau kas, o mes žinom, kad jie yra labai gera tritaškių komanda. Tai jeigu tu žinai, kad prieš tave stovi gera tritaškininkų komanda, tai turi neleisti jiems atakuoti.
– Kevinas Pangosas vėl atrodė atkirstas nuo komandos ir atliko vos du rezultatyvius perdavimus. Ar tai lėmė Jaysono Grangerio fiziška gynyba?
– Nemanau. Jis daug kartų išsiveržė į vidurį, o to iš jo ir norėjome. Bet tai buvo tik pirminis atakavimas – paskui turi numesti kamuolį į kampus, kai mes tikrai žinome, kaip komandos ginasi.
Bet nugalėjo jų noras ir atsidavimas. Jie daugiau to parodė – gal dėl to, kad jie turnyrinėje lentelėje yra už mūsų nugaros. Tačiau taip neturėtų būti – Milanas ir „Šiauliai“ (artimiausi „Žalgirio“ priešininkai – Alfa.lt) irgi yra už mūsų. Stengiuosi jiems kažkaip pasakyti, kokios komandos ateina, taip, kad…
– Pastangų kovoti, atrodo, buvo atsiradę po pertraukos, kai į žaidimą pagaliau „įėjo“ Brandonas Daviesas. Tačiau netrukus jis gavo trečiąją pražangą. Ar galima teigti, kad su jo atsisėdimu ant suolo sugriuvo „Žalgirio“ žaidimas?
– Nemanau, nes visi darė daug psichologinių klaidų. Nebuvo didelių išimčių ir negaliu pasakyti, kad radau kažkokį žmogų, už kurio būtų galima kabintis.
Gynybos sistemoje irgi kažką labai sunku keisti su mūsų sudėtimi. Iš kitos pusės, labai sunku keisti, kai nepadarome pirmojo plano. Jau vien tas faktas, kad Vitorija išmetė daugiau tritaškių nei dvitaškių, – taip negali būti.
– Rungtynėse negalėjo dalyvauti „Baskonia“ lyderis Tornike Šengelija. Ar tai galėjo turėti įtakos žaidėjams?
– Daug jam nesiruošėme, nes Šengelija yra puikus žaidėjas, bet „Baskonia“ dažniausiai laimi, kai primeta daug tritaškių. Buvo tie akcentai, kad apsigintume nuo jų greito puolimo ir tritaškių. Galbūt po šios netekties jie tik dar labiau suėjo į „vieną krūvą“.
– Rungtynėse buvo net trys atvejai, kai žalgiriečiai prasižengė prieš tritaškius metusius krepšininkus, o net dusyk tai virto keturiais taškais per vieną ataką. Kaip tai paaiškinti?
– Katastrofa. Antrokas žino, kad negali prasižengti prieš žaidėją, metantį tritaškį. Ir dar ką baudavome – Voigtmanną…
– „Baskonia“ trečiajame kėlinyje spurtavo net 16:0, o žaidėjai, atrodo, nuleido rankas. Ar galima taip sakyti?
– Manau, kad taip. Iš viso nesupratau, ar mes atėjome kovoti, „mirti“ ir vykdyti planą. O šitas „Žalgiris“ – jūs patys žinote – sudėtis ir visa kita, mes negalime nekovoti, nes liksime nubausti.
– Jūs pats rungtynių metu atrodėte ramesnis ir anksti prisėdote ant suolo. Tačiau po mačo kalba rūbinėje turbūt buvo ilgiausia šį sezoną?
– Aš čia nesu, kad motyvuočiau žaidėjus. Aš esu tam, kad reaguočiau į situacijas, o čia matau blogus dalykus. Tokios frazės, kokias pasakiau Kėdainiuose, jos nesimėto. Man labai patinka mano komanda, bet mano komanda turi suprasti, kas juos padarė tokius gerus. Jie turi perlipti per save, o šiandien to nepadarė. Paskutinėse trijose LKL rungtynėse ėjom iki paskutinių minučių su komandomis, kurios labiau nori laimėti, o tai – blogas ženklas.