Ne pirmą kartą viešumon iškyla istorijos apie Jungtinėje Karalystėje gyvenančius lietuvius, kurie nuo vietinių kenčia tik dėl to, kad yra tiesiog visuomenės normų paisantys piliečiai. Tačiau gali būti, kad retas tokioje situacijoje atsidūręs žmogus išdrįsta ginti save ir savo teises bei pasirenka kęsti aplinkinių elgesį, dažnai balansuojantį ant nusikaltimo ribos.

Sausio viduryje Rytų Anglijoje esančiame Wisbecho mieste gyvenančių lietuvių šeima nukentėjo dėl savo tautybės: vienas jos automobilis padegtas, kitam išdaužyti stiklai, o ant mašinos šono parašyta „Polish“ (liet. lenkas). Tyrimą pradėjusi vietos policija ieško kaltininkų ir neabejoja, kad braižas įrodo vadinamąjį neapykantos nusikaltimą.

„Tiesai“ paviešinus atvejį, į redakciją kreipėsi ir Bostone gyvenanti lietuvė, kurią kaimynai terorizuoja jau ne vienus metus, o sprendimo rasti nepavyksta.

Tačiau tai gali būti tik lašas vandenyne – ne visi aplinkinių ujami JK lietuviai išdrįsta kreiptis į atsakingas tarnybas, galioja išankstinė nuostata, kad britų policija jokių veiksmų prieš britus nesiims, jeigu nukentėjusysis – imigrantas.

Bostono lietuvių bendruomenės atstovai tai neigia ir ragina tautiečius netylėti, tačiau įspėja nenuleisti rankų, nesulaukus greito rezultato: kartais tenka apsišarvuoti kantrybe ir palaukti.

Kaimynai socialiniame būste

Bostone nuo 2011-ųjų gyvenanti ir šiuo metu vienoje įmonėje pamainos vadove dirbanti lietuvė tikino, kad atvykusi į imigrantų itin tankiai apgyvendintą miestą nepatyrė nieko tokio, kas liudytų priešišką vietinių nusiteikimą svetimšalių atžvilgiu, jos šeimai neteko susidurti ir su nedraugiškais kaimynais.

Tačiau padėtis aukštyn kojomis apsivertė, kai ji persikėlė į butą socialiniame būste: nuo to momento jos gyvenime nuolat yra neprognozuojamų kaimynų išpuolių, o padėtis nesikeičia net ir įsikišus policijai – bausmės nesutramdo išsišokėlių, atvirai demonstruojančių neapykantą, būsto administratoriai – bejėgiai. Dėl šių priežasčių lietuvių šeimą lydi nuolatinė baimė ir neapleidžia mintys apie atsakingų tarnybų bejėgiškumą prieš tuos, kurie tiesiog atvirai tyčiojasi iš bendruomenės normų.

„Nežinau, ką daryti, kur kreiptis, norėdama gauti ramybę. Panašu, kad jos ilgai nebus“, – skundėsi „Tiesai“ Bostono lietuvė.

„Į šį namą atsikėliau 2013 m., kaimynai jame buvo įsikūrę keliomis savaitėmis anksčiau. Jie nuolat ir įvairiu paros metu – vėlyvą naktį ar paryčiais – garsiai klausydavo muzikos. Po kurio laiko dėl to pasiskundžiau namą administruojančiai agentūrai, nuo tada ir prasidėjo jų kerštas įvairiausiomis formomis, įvairūs išpuoliai su pertraukomis tęsiasi iki šiol. Kiek jų buvo, negaliu tiksliai pasakyti, pasimečiau“, – nesutarimų užuomazgas papasakojo lietuvė, nepanorusi, kad būtų skelbiamas jos vardas.

Ji gyvenamąjį Bostono kvartalą, kuriame įsikūrusi, apibūdina kaip ramų ir socialinių problemų nekamuojamą vietą.

„Mano kvartale, atrodo, be minėtų kaimynų, yra tik dar viena problemiška šeima. Iš pažįstamų lietuvių, kurie gyvena Bostone, negirdėjau, kad kas turėtų panašių problemų, kaip aš. Tik viena tamsiaodė kaimynė guodėsi, kad buvo pradurtos jos automobilio padangos, ji laiko tai rasistiniu išpuoliu ir bijo kur nors kreiptis bijodama daugiau išpuolių.

Nepaisant visko, miestas man atrodo draugiškas gyventi, svetimšalių čia daug“, – apie gyvenimą Bostone pasakojo moteris.

Suaktyvėjo po referendumo

Paprašyta apibūdinti nedraugiškuosius kaimynus moteris atsakė, kad tai jauna britų šeima, auginanti du mažus vaikus, o vyro elgesys, lietuvės manymu, išduoda, kad jis galimai vartoja narkotines medžiagas ar kitus svaigalus ir nedirba, o jo partnerė užsiima atžalų auginimo rūpesčiais.

Pasak lietuvės, iki šiol ne kartą kentėjo jos automobiliai: buvo nubraižyti šonai, subadytos padangos, išdaužtas stiklas, mašina apmėtyta kiaušiniais, nuplėštos durų rankenėlės. Be to, prie namo esančioje stovėjimo aikštelėje kaimynai savo automobilį pastato taip arti lietuvės, kad į jį būtų neįmanoma įlipti, tačiau tokių atvejų policija nelaiko pažeidimu.

Kenčia ne tik transporto priemonės: kaimynai nepaiso atliekų rūšiavimo principų ir, manoma, tyčia šiukšles pila į ne joms skirtus konteinerius. Pašto tarnybai moteris pateikė prašymą nepalikti jai skirtų siuntinių minėtiems gyventojams, mat nuėjus atsiimti šie grasina susidorojimu ar net nužudyti. Kartą pro pravertas duris specialiai metė ant grindų paketą, nors ant jo buvo aiškus įspėjimas, kad viduje – trapus daiktas.

Anot lietuvės, praėjus porai metų nuo pirmųjų išpuolių pradžios kaimynai aprimo, tačiau viskas atsinaujino po 2016 m. referendumo, kuriuo britai nutarė pasitraukti iš ES.

„Jie mus visada palydi keiksmais, grasinimais ir rodomu viduriniuoju pirštu, net jeigu esame viešoje vietoje, nesvarbu, kieme ar prekybos centre. Girdime raginimus važiuoti ten, iš kur atvykome, dingti iš šio namo.

Grasina ne tik kaimynai, bet ir jų svečiai. Mano nepilnametė dukra bijo išeiti į kiemą. Jaučiamės itin nesaugiai. Būstą administruojančios agentūros prašiau skirti kitą butą, tačiau ji tai daryti atsisakė, argumentuodama, kad problemos sprendžiamos ne tokiu būdu. Vaizdo stebėjimo kamerų įrengti neleidžia.

Kreipiausi į savivaldybę, sulaukiau atsako, kad problema – administratoriaus.

O situacija nesikeičia. Taip ir gyvenu su mintimi, kad bet kada gali įvykti kas nors neprognozuojamo. Tai ką man daryti?“ – klausė moteris.

Policijai priekaištų neturi

Nukentėjusioji skaičiuoja, kad į vietos policiją dėl netinkamo kaimynų elgesio kreipėsi mažiausiai 5 kartus, tačiau pareigūnams ne visada pavyksta rasti nusikaltimo įrodymų – tai pavyko padaryti du sykius: kartą remiantis pačios nukentėjusiosios garso įrašu ir liudininkų parodymais.

Po paskutiniojo išpuolio, įvykdyto šių metų sausio 10-ąją, policija ir teismas reagavo itin greitai – nepraėjus savaitei piktadarys buvo nuteistas už nusikalstamą žalą, padarytą veiksmais, sukeltais dėl rasistinio ar religinio požiūrio.

Lincolno miesto magistratų teisme vyrui skirti 24 mėnesiai visuomeninės tvarkos – tai reiškia, kad dvejus metus jis turės nustatytu laiku būti namuose, įpareigotas imtis reabilitacijos ir sumokėti nukentėjusiajai 250 svarų sterlingų kompensaciją.

Apie tai lietuvę informavusi Lincolnshire‘o grafystės policijos pareigūnė priminė, kad nuosprendis dar neįsiteisėjęs dėl nuteistajam paliktos galimybės pateikti apeliacinį skundą.

Policininkė taip pat padėkojo lietuvei už pagalbą tiriant įvykį ir vykdant teisingumą, patarė reikalui esant kreiptis į nusikaltimų aukas ginančias organizacijas.

„Policijai iš esmės priekaištų neturiu. Nors pasigedau jų atidumo, kai buteliu buvo išdaužtas mano automobilio lango stiklas – situacijos vertinti atvykę pareigūnai net nepastebėjo to butelio, tai užfiksavo tik tie policininkai, kurie atvyko priimti mano pareiškimo.

Be to, man keistai atrodė ir tai, kad jie nesiima jokių veiksmų prieš sulaikomą asmenį, kuris pareigūnams priešinosi, keikė ir siuntė juos kuo toliausiai. O kai buvo pradurtos mano automobilio padangos, šio fakto fiksuoti jie neatvyko – apsiribojo telefono skambučiu. Pranešus apie kieme dingusius skalbinius, tyrėjai įvykio vietos atvažiavo apžiūrėti po savaitės. Nežinau, ar jie turi dirbti būtent taip“, – pasakojo lietuvė.

Lincolnshire‘o grafystės policija viešai deklaruoja, kad netoleruoja rasistinių ir neapykantos nusikaltimų bei ragina bendruomenės narius netylėti ir informuoti apie bet kokias jų užuomazgas.

Išnaudotos ne visos galimybės?

J. Matulionienė įsitikinusi, kad valstybės tarnybose nėra jokios imigrantų diskriminacijos. Asmeninio archyvo nuotr.Panašiose situacijose atsidūrusiems žmonėms netylėti pataria ir Bostono lietuvių bendruomenės vadovė Jūratė Matulionienė, kurios žiniomis, mieste yra ir daugiau tautiečių, turinčių tokių problemų, tačiau abejoja, ar visi ryžtasi teisėtai spręsti šias problemas.

„Nuo paties žmogaus priklauso, ar jis linkęs gintis ir naudotis turimomis teisėmis, bet tai bendras principas, taikomas ne tik Anglijoje ar Bostone.

Kalbant apie šį miestą, yra atvejų, kai prastesnės reputacijos kvartaluose gyvenantiems lietuviams tiesiog nepasisekė su kaimynais – dažnai tai yra asocialūs asmenys, kurie išsigalvojo, kad užsieniečiai yra visų jų bėdų kaltininkai, jie ne tik atvirai demonstruoja nepasitenkinimą tuo, bet ir perduoda tokias žinias savo vaikams.

Šioje šalyje yra visos priemonės civilizuotai spręsti tokias problemas. Policija ar kitos institucijos žmogų gins, nepriklausomai nuo jo tautybės, nėra išankstinio nusistatymo ar skirstymo.

Žinoma, ne visada reikia tikėtis greito rezultato, kartais reikia ne vieną ir ne du skundus parašyti, kol situacija pasikeis. Ir nereikia manyti, kad tai – diskriminacija. Su tuo susiduria ir panašių problemų turintys britai“, – pasakojo lietuvių bendruomenės vadovė.

Anot jos, daugelis žmonių dar nežino apie galimybę kreiptis į Piliečių konsultavimo biurą (Citizens Advise Bureau), kurio savanoriai suteikia pirminę pagalbą susidūrus su bet kokia problema, padeda išspręsti daugybę klausimų, esant reikalui gali surasti ir neatlygintiną advokatą.

Tiesa, ir tokiu atveju gali tekti palaukti, kol nesklandumai susitvarkys.

„Niekam nelinkėčiau panašių problemų, tačiau atsidūrus panašioje situacijoje reikia nebijoti kreiptis į policiją ar kitas tarnybas, neužkimšti galvos mintimis apie diskriminaciją ir turėti kantrybės“, – patarė J. Matulionienė.

www.alfa.lt