Kauno botanikos sodo mokslininkai: jurginai išgyvena renesansą #KaunoBotanikosSodo

Viena didžiausių Lietuvoje jurginų kolekcija Kauno botanikos sode jau kviečia grožėtis įvairių formų ir spalvų žiedų gausa. Sode puikuojasi net 1200 kolekcinių numerių. Prie oranžerijos lankytojai gali išvysti VDU Botanikos sode išvestas veisles, rožyne – į Lietuvos augalų genetinių išteklių sąrašą įtrauktas lietuviškas bei latvių išvestas veisles, sodo saloje – lietuviškas jurginų veisles, pagrindiniame sodo masyve už tvenkinių – visas kitas veisles.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode yra išvestos, oficialiai paskelbtos mokslinėje spaudoje ir vėliau įtrauktos į tarptautinį jurginų veislių registrą 6 jurginų veislės: „Meška Slapukė“, „Tumė“, „Dalelytė“, „Giedrės Kasos“, „Orija“ ir „Fredos Lapė“. Šią vasarą naujai paskelbtos dar 9 veislės, kurių laukia Karališkosios sodininkystės draugijos (The Royal Horticultural Society) registravimo procedūra. Po jos veislėms išduodami tarptautinės registracijos sertifikatai, ir veislės įtraukiamos į tarptautinį jurginų registrą. Viena iš naujųjų veislių pavadinta Botanikos sodo įkūrėjo ir pirmojo direktoriaus, garsaus šveicarų kilmės botaniko prof. Konstantino Regelio vardu.

„Močiutės gėlės statusą paveldėję augalai pastaraisiais dešimtmečiais itin pamėgti kolekcininkų ir gėlininkų. Sakyčiau, jurginai dabar išgyvena renesansą. Vis dėlto Lietuvoje jie nėra tokie populiarūs kaip kaimyninėje Latvijoje. Žinoma latvių jurginų selekcininkė Rita Zala vieną savo išvestą jurginų veislę net yra pavadinusi vardu „Birštonas“. Iškiliausių Lietuvos selekcininkų gretose verta minėti Algirdo Gražio ir Jono Auksuolio Liutkevičiaus pavardes“, – sakė VDU Botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas, lietuviškų jurginų veislių autorius dr. Arūnas Balsevičius.

Mokslininkų teigimu, gamtoje skaičiuojama apie 40 laukinių jurginų rūšių, iš kurių tik trys buvo panaudotos selekcijoje: visa dydžių ir spalvų įvairovė yra kilusi iš jų. Jurginas – įprastas lietuviško darželio augalas, tačiau, pasidomėjus jo istorija, randama įdomių faktų: šie augalai yra kildinami iš Meksikos ir plačiajame pasaulyje vadinami ne jurgino (Georgina), o Dahlia vardu.

1791-aisiais Antonijus Chosė Kavanilesas (Antonio Jose Cavanilles), Karališkųjų Madrido sodų botanikas, gavo jurginų sėklų siuntą iš Meksikos. Sėklas pasėjo, išaugo augalai, nepanašūs į jokius anksčiau žinomus. Tuomet A. Ch. Kavanilesas veikale „Icones et Descriptiones Plantarum“ ir aprašė naują mokslui augalų gentį, pavadinęs ją Dahlia vardu. Naujai augalų genčiai vardas buvo suteiktas garsaus švedų botaniko Andrejo Dalio (Andreas Dahl) garbei. Daugelyje pasaulio kalbų ir prigijo šis lotyniškas pavadinimas – „dahlia“.

Kiek vėliau, 1803 metais, kitas botanikas vokietis Karlas Liudvikas fon Vildenovas (Carl Ludwig von Willdenow) tą pačią gentį aprašė kitu vardu – Georgina, vokiečių kilmės botaniko Johano Gotlybo Georgijo garbei. Kadangi gentis jau buvo anksčiau aprašyta, Georgina vardas liko tik sinonimu. J. G. Georgijas dirbo ne Vokietijoje, o Rusijoje – Sankt Peterburge, todėl čia ir prigijo augalo vardas – georgin. Lietuviškasis augalo vardas jurginas – tiesioginis vertinys.

Anot Kauno botanikos sodo pranešimo, savo kelią Europoje pradėję jurginai Ispanijoje nebėra tokie populiarūs, kaip Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Čekijoje ar JAV. Čia jurginų mylėtojai aktyviai buriasi į klubus, draugijas, rengiamos kasmetės žiedų parodos, veikia specializuoti jurginų ūkiai.

„VDU Botanikos sodą galime vadinti Lietuvos jurginų selekcijos centru. Mūsų kolekcijos nemažą dalį sudaro selekciniai sėjinukai, kurie yra auginami, atrenkami, stebimi ir bus registruojami kaip naujos veislės“, – sakė dr. A. Balsevičius.

elta.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus