Trispalvė – Lietuvos valstybingumo simbolis, kurį privalo gerbti kiekvienas tautietis. O neiškėlusiesiems vėliavos per valstybines šventes gresia nemenka bauda.
Įstatymuose aiškiai nurodyta, kad vėliavos turi būti tvarkingos ir nenublukusios, o ką daryti šioms susidėvėjus – nežinia. Net kai kurios valstybinės institucijos iki šiol svarsto, kaip atsisveikinti su išblukusiomis, suplyšusiomis ir nebetinkamomis naudoti vėliavomis.

Kaip „Sekundei“ pasakojo panevėžietis Vytautas, pirmąją trispalvę jis įsigijo pačioje Nepriklausomybės aušroje. Tuo metu medžiagos buvo deficitinė prekė, tad pirmosios vėliavos buvo itin plonos. Tad nieko keisto, kad dabar tokia vėliava jau nebetinkama.

„Spalvos išbluko, o pati medžiaga taip atspuro, kad vėliava labiau panaši į grindų skudurą nei valstybės simbolį. Aišku, įsigijau naują trispalvę, bet ką daryti su senąja – nežinau“, – prisipažino vyras.

Atitarnavusi trispalvė vis dar dūla jo garaže. Kaip teigė Vytautas, išmesti ar sunaikinti nekyla ranka. Ir kaip tai padaryti civilizuotai, nes suplėšyti ar sudeginti vėliavą – tai nepagarbos ženklas.

„O kur garantija, kad deginant vėliavą savo kieme pro šalį važiuojantys pareigūnai nepamatys ir nenubaus už valstybės simbolio išniekinimą arba neapskųs kokia pikta kaimynė. Kaip man tada įrodyti, kad vėliava buvo jau išblukusi ir nebenaudojama? Į konteinerį su šiukšlėmis taip pat negaliu mesti – vėl būsiu apkaltintas nepagarba trispalvei. Kiek klausiau pažįstamų, kaip reikėtų tinkamai atsisveikinti su jau nebetinkama vėliava, visi tik gūžčioja pečiais“, – kalbėjo Vytautas.

Lieka tik skuteliai

Panevėžio rajono savivaldybės Ūkio tarnybos vedėja Jolita Lukoševičienė teigė, kad dėl tinkamo valstybinių vėliavų sunaikinimo išties yra bėdų. Tiek įstatyme, tiek ir vėliavos protokole tik nurodyta, kaip turi atrodyti trispalvė, kokiomis dienomis ją privalu iškabinti, o kaip ją sunaikinti, kai ji nebetinkama naudoti, nė žodeliu nėra užsiminta.
„Akivaizdu, kad kai vėliava jau nusidėvėjusi, ją reikia nurašyti ir sunaikinti, bet kokiais būdais tą padaryti – niekur neįvardijama. Net teismai, spręsdami, ką daryti su kaip daiktiniais įrodymais paimtomis trispalvėmis, neturi vienodos teismo praktikos. Kiek dirbu, dar neteko naikinti vėliavų, tad negaliu ir komentuoti, kaip tai daroma rajono Savivaldybėje“, – prisipažino J. Lukoševičienė.

Tuo metu Panevėžio miesto savivaldybėje nebetinkamos vėliavos perleidžiamos per dokumentų naikinimo mašiną, kol lieka tik skuteliai.

Kaip pasakojo Panevėžio savivaldybės Vidaus administravimo skyriaus Ūkio ir eksploatavimo poskyrio vyriausioji ūkio dalies specialistė Rūta Budrienė, kadangi nėra įstatymais apibrėžta, kaip reikėtų sunaikinti valstybės simbolius, jie vėliavą sukarpo žirklėmis ir atskirus medžiagos gabalus perleidžia per specialų dokumentų naikinimo aparatą.

„Žinau, kad kariškiai, bent jau senais laikais, turėdavo krosnis, kur sudegindavo nusidėvėjusias vėliavas. Mes tokių galimybių neturime. Seniau karpydavome rankiniu būdu su žirklėmis, o dabar perleidžiame per vadinamąjį „krokodilą“. Išmesti tiesiog į konteinerį negalime – tai būtų didžiulė nepagarba“, – teigė R. Budrienė.

Geriausia sudeginti

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos biuro vyriausioji specialistė heraldikos klausimais Agnė Railaitė-Bardė pripažino, kad sulaukiantys daugybės gyventojų ir net kai kurių institucijų paklausimų, ką daryti su senomis vėliavomis. Paprastai skambinantieji į valstybės vėliavą žiūri kaip į svarbų mūsų valstybei ir tautai simbolį, todėl ir domisi, kaip būtų garbinga su šiais simboliais atsisveikinti.
„Kur dėti senas vėliavas – labai dažnas klausimas. Mūsų patarimas būtų toks – jeigu spalvos jau nublukusios ar medžiaga suplyšo, geriausia būtų sudeginti. O jeigu to padaryta neįmanoma – sunaikinti kitu būdu, kad nebūtų galima atpažinti, jog tai mūsų šalies vėliava – ją sukarpyti ar supjaustyti. Svarbu, kad tie skuteliai nesimėtytų kaip valstybinės vėliavos dalys. Susidėvėjusi ir apskurusi trispalvė yra didesnė nepagarba, nei garbingai sudeginti nebetinkamą naudoti vėliavą“, – tvirtino A. Railaitė–Bardė.

Moko pilietiškumo
Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė teigė, kad per jos darbo praktiką dar neteko bausti žmonių, kurie būtų iškėlę suplyšusią, nublukusią ir netvarkingą vėliavą. Dažniau ji visai nebūna iškelta.

Ar žmonės nepamiršta savo pareigos iškelti trispalvę, yra tikrinama tris kartus per metus, kai vėliavą privalu iškelti visiems – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją.
„Tik tris dienas – per valstybines šventes privalu iškelti mūsų šalies vėliavą. Visada stengiamės gyventojams priminti šią pareigą likus kelioms dienoms iki valstybinių švenčių, o per jas du mūsų darbuotojai tikrina, ar laikomasi įstatymų. Bausti neskubame, nes ne toks mūsų tikslas. Iš pradžių tik įspėjame, o jeigu per kitą valstybinę šventę ir vėl nėra iškeltos vėliavos – jau skiriame baudą“, – teigė D. Svirelienė.

Vėliavą reikėtų iškelti ir į atmintinų dienų sąrašą įtrauktomis dienomis, pavyzdžiui, sausio 13-ąją ar birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, tačiau gyventojams tai nėra privalu daryti, tik įstaigoms ir organizacijoms. Dienomis, kai privalu iškelti vėliavą, ji turi būti pakabinta septintą ryto ir nukabinta dešimtą valandą vakaro.

Pasak vedėjos, dažniausiai žmonės, ant savo namo neiškėlę trispalvės, teisinasi, jog pamiršo arba tiesiog nieko nėra namuose. Be abejo, pasitaiko ir tokių, kurie tiesiog nėra nusiteikę pilietiškai ar net savotiškai įsižeidę, neva Lietuva jiems nieko nedavė, tad kodėl jie turėtų kelti vėliavą.
„Tokių, kurie piktybiškai būtų nusiteikę nekelti vėliavos, beveik nebūna. Neteko matyti ir išpurvintų ar suplyšusių vėliavų, daugelis trispalvę gerbia kaip vieną svarbiausių valstybės simbolių“, – pažymi D. Svirelienė.

www.alfa.lt