Lietuva ketina paremti Jungtinių Tautų (JT) migracijos paktą, nepaisant kai kurių šalių nerimo dėl išaugsiančios nelegalios migracijos, BNS sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Jis teigia, kad teisinių pasekmių šis susitarimas nesukelia ir valstybės išlaiko savo migracijos politiką, o kilusias aistras dėl dokumento aiškina klaidingomis interpretacijomis.

Anot L. Linkevičiaus, Lietuva su keliomis kitomis Europos Sąjungos valstybėmis planuoja priimti pareiškimą, paaiškinantį poziciją dėl JT susitarimo.

„Mūsų požiūriu, per daug sukelta emocijų, neteisingų interpretacijų šiuo klausimu. Mūsų nusiteikimas – palaikyti šitą sprendimą, nes čia nebus pasirašoma (sutartis – BNS), bus balsuojama, tikimės papildomai priimti paaiškinantį pareiškimą“, – BNS trečiadienį sakė L. Linkevičius.

Anot ministro, svarstomas ES valstybių pareiškimas „paaiškintų aspektus, kurie kelia abejonių“. L. Linkevičius sakė negalintis įvardinti šalių, su kuriomis tariamasi dėl šio pareiškimo, kol nepriimtas sprendimas.

Jungtinių Tautų migracijos paktą atmeta Lenkija, Jungtinės Valstijos, Australija, Vengrija, Austrija ir Čekija, nuogąstaudamos, kad jis paskatins nelegalią migraciją. Bulgarija taip pat yra linkusi atmesti paktą.

Šios šalys nerimauja dėl pakto nustatos, jog nelegalių migrantų sulaikymas turėtų būti naudojamas tik kaip „kraštutinė priemonė“, geriau ieškant alternatyvų.

Pakto kritikės teigia, jog tai neleistų vykdyti griežtos imigracijos politikos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras teigė, jog paremti migracijos susitarimą Lietuva planuoja, nes tai „yra galimybė daryti įtaką procesams, o ne atsiriboti nuo tų kausimų sprendimo“.

„Mes jau porą metų diskutuojame tuo klausimu ir manome, kad pasiekti susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos yra visų interesas“, – kalbėjo L. Linkevičius.

„Reikėtų pabrėžti, ko nenumato tas susitarimas – jokių dokumentų pasirašoma nebus, tai nėra tarptautinė sutartis, ir jokių teisinių pasekmių nėra numatoma. Tą norėčiau iš karto pasakyti, kadangi viešojoje erdvėje yra daug klaidingų interpretacijų. Yra aiškiai pabrėžiama, nacionalinis suverenitetas bus išlaikytas, mes turim savo teisės viršenybę ir su migracija tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius įstatymus“, – tvirtino ministras.

Jis tvirtino, kad aistros dėl dokumento „kilo kiek netikėtai ir priežastis toms emocijoms buvo neteisingai paskleista informacija, kad šalys įsipareigos teisiškai kažką daryti, tikslinti įstatymus, buvo netgi skleidžiama nuomonių, kad (numatoma – BNS) skatinti migraciją“.

Pasak L. Linkevičiaus, susitarimą planuoja paremti apie 180 JT valstybių, o priėmus sprendimą „pasekmės yra tokios pačios visoms šalims“.

Prieš dokumentą pasisakantis konservatorius, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis spaudos konferencijoje Seime trečiadienį teigė, kad susitarimas „ne tik neatneša jokios praktinės apčiuopiamos naudos, bet ateityje kelia rizikas, kad Lietuvos valstybė negalės priimti savo pačios sprendimų migracijos srityje“.

Reaguodamas į argumentus, kad susitarimas nėra teisiškai įpareigojantis, A. Ažubalis atsakė, jog „tarptautinė praktika rodo, kad tokios „teisiškai neįpareigojančios“ sutartys vėliau tampa pagrindu kitiems, teisiškai įpareigojantiems dokumentams“.

„Pritarimas tokiai sutarčiai bus pretekstas atvirų sienų šalininkams mojuoti šiuo susitarimu ir spausti Lietuvą kaip valstybę“, – pažymėjo A. Ažubalis.

Konservatorių frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog „visas dokumentas paremtas esmine prielaida – kurti paskatas migruoti ir sukurti geresnes sąlygas geresnei migracijai“.

„Tai, kas Vakarų Europoje vyksta, visuomenių radikalizacija ir populistinių radikalios dešinės jėgų kilimas yra būtent nekontroliuojamų migracijos procesų pasekmė“, – tvirtino parlamentaras.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs konservatorius Stasys Šedbaras svarstė, kad susitarimas „ilgainiui gali atsisukti prieš tas mūsų civilizacijos vertybes, per kurias žmonės gali legaliai judėti, įsidarbinti, keistis kultūra, studijuoti, o ypatingai – gauti saugų prieglobstį, kai bėgama nuo karo, stichinių nelaimių“.

Seime yra registruoti du rezoliucijų projektai, kuriais Vyriausybė būtų raginama nepritarti JT Pasaulinio saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai. Vieną registravo grupė parlamentarų, tarp kurių yra konservatoriai, „valstiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos, Seimo narių mišrios grupės atstovai, kitą – „tvarkiečių“ vadovas Remigijus Žemaitaitis.

Grupės Seimo narių siūlomu dokumentu būtų konstatuojama, kad įsipareigojimų pagal JT sutartį vykdymas teks išskirtinai euroatlantinės bendruomenės valstybėms, o „šios sutarties pasirašymas gali paskatinti dar didesnius imigrantų srautus į euroatlantinės civilizacijos erdvę ir sustiprinti migracijos krizę, paskatinti socialinę, kultūrinę ir politinę įtampą Vakarų valstybėse“.

R. Žemaitaičio siūlomu projektu teigiama, kad „pakto pasirašymas gali kelti grėsmę nacionaliniam suverenitetui“.

Po pusantrų metų derybų liepą parengtą JT susitarimą dėl migracijos ketinama priimti per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis.

Jame išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo, migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičiui padidėjus 250 milijonų. Tai sudaro 3 proc. visų pasaulio gyventojų.

Anksčiau Lenkija ir kitos rytinės Europos Sąjungos narės Čekija, Vengrija ir Slovakija kategoriškai atmetė Vokietijos remtą ES planą po 2015 metų migrantų krizės įvesti privalomų kvotų sistemą. Birželio mėnesį ES lyderiai atsisakė šio plano, pagal kurį migrantai ir pabėgėliai būtų buvę skirstomi po visą bloką.