Bostone (JAV) vykusiame didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM 2017 Giant Jamboree“ Lietuvai atstovaujanti komanda, sudaryta iš 11 Vilniaus universiteto studentų (tarp kurių – šakietė Auksė Gaižauskaitė), aplenkė geriausius pasaulio universitetus, tokius kaip Harvardo, Kembridžo, Oksfordo, Heidelbergo, ir laimėjo didįjį prizą bei aukso medalius.

Lietuviai pasaulį sužavėjo devynis mėnesius kurtu projektu – „SynORI“, lanksčia skirtingų plazmidžių (DNR molekulių) grupių kopijų kiekio valdymo sistema, kuri leidžia vienoje ląstelėje išlaikyti skirtingas plazmides ir reguliuoti santykinius jų kiekius. Tokia sistema svarbi biotechnologijai, moksliniams tyrimams, vaistų pramonei, nes gali pagreitinti vaistų ir molekulinių mašinų gamybą.

Apie tai, kaip atsidūrė šioje komandoje ir biotechnologijos srityje, kalbamės su prizininke, jaunąja biotechnologe, iš Šakių kilusia A. Gaižauskaite.

– Kaip atsidūrei sintetinės biologijos srityje ir „iGEM“ komandoje?

– Gyvybės mokslai mane domino jau mokykloje, o studijuojant genetikos bakalauro programoje Vilniaus universitete apie sintetinės biologijos kryptį, kaip vieną naujausių XXI a. mokslo sričių, teko girdėti ne kartą. Paskutiniais studijų metais pasitaikė unikali galimybė išbandyti šią sritį pačiai, todėl nedvejodama nusprendžiau dalyvauti atrankoje į 2017 m. „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandą. Konkurencija buvo didelė – norinčių atstovauti Lietuvai šiame konkurse atsirado beveik 100 studentų. Tačiau mano sukaupta patirtis ir žinios padėjo nesunkiai išlaikyti visus išbandymus.

– Kaip gimė ir vystėsi projekto „SynOri“ idėja?

– Projekto idėja gimė susibūrus komandai. Dirbome tris mėnesius. Atlikome ne vieną išsamią literatūrinę apžvalgą, konsultavomės su skirtingų sričių universiteto ir biotechnologijos sektoriaus įmonių atstovais.

Komandą kuravo profesoriai Virginijus Šikšnys ir Rolandas Meškys. Tačiau šiais metais, kitaip nei ankstesnės komandos, projektą nuo pradžių iki galo darėme patys – eksperimentai idėjai įgyvendinti buvo sukurti ir atlikti mūsų pačių, kuratoriai konsultuodavo tik mums paprašius pagalbos. Todėl labai didžiuojamės savo darbu.

– Koks vaidmuo šiame projekte teko Tau?

– Priklausiau pagrindinei komandos daliai – laboratorijos grupei, kurią sudarė 6–7 žmonės. Ši grupė generavo idėjas, padarė išsamią literatūrinę analizę, suorganizavo ir atliko visus eksperimentinius darbus ir taip įgyvendino „SynOri“ projektą.

Galima sakyti, kad priklausiau komandos širdžiai, be kurios nebūtų projekto. Įdomu ir tai, kad šioje grupėje buvau vienintelė mergina. Todėl teko dirbti išskirtinai vyriškoje kompanijoje.

– Ką dar, be projekto pristatymo, nuveikėte per viešnagę Bostone?

–Viešnagės JAV metu teko aplankyti ne tik Bostoną: buvome nuvykę į Niujorką, Vašingtoną, keliavome po Baltųjų kalnų regioną (angl. White Mountains).

Bostone gyvenome vietinių lietuvių šeimose, todėl susipažinome ir su gausia lietuvių bendruomene. Aplankėme garsiausius objektus, stengėmės pajusti kiekvieno miesto dvasią. Gavome kvietimus apsilankyti pas Lietuvos ambasadorių Vašingtone, konsulą Niujorke ir vienos iš rėmėjų – įmonės „Thermo Fisher“ – pagrindiniame padalinyje Bostone.

– Viena darbo dalis – sukurti projektą. Kita – tai pristatyti. Ar prie komunikacijos taip pat dirbote patys?

– Visas projektas – nuo idėjos iki įgyvendinimo, lėšų surinkimo, komunikacijos ir reklamos – mūsų pačių darbas.

Kaip jau minėjau, viena komandos dalis buvo laboratorijos grupė, o likusi komanda priklausė viešųjų ryšių grupei. Ši komandos dalis padėjo pritraukti rėmėjų lėšas ir reklamuoti mūsų idėją ir kartu šviesti visuomenę apie sintetinę biologiją, genų inžineriją ir panašias gyvybės mokslų sritis.

– Galbūt sulaukei pasiūlymų dirbti užsienio kompanijose?

– Tiesioginių pasiūlymų negavau, tačiau pristatydami projektą sulaukėme ne vienos žinomos įmonės, užsienio universitetų profesorių susidomėjimo mūsų sukurta sistema.

Sulaukėme daug teigiamų atsiliepimų ir nuostabos kupinų žvilgsnių iš kitų konkurso dalyvių bei svečių, kai jiems papasakodavome, ką padarėme vos per dešimt mėnesių.

Buvo labai malonu žinoti, kad tai, dėl ko buvo nemiegota ne vieną parą, yra svarbu ne tik mums, bet ir visam mokslo pasauliui.

– Kaip žinia apie laimėjimą buvo sutikta Lietuvoje?

– Po to, kai mūsų komandą paskelbė nugalėtojais, Lietuvoje prasidėjo sąmyšis. Mes ne tik nesitikėjome tapti konkurso nugalėtojais, bet ne ką mažiau nustebino ir Lietuvos žmonių reakcijos ir palaikymas!

Gavome nesuskaičiuojamą kiekį sveikinimų iš draugų, artimųjų ir visiškai nepažįstamų žmonių. Sulaukėme kvietimų dalyvauti televizijos ir radijo laidose, susitikti su Seimo pirmininku, švietimo ir mokslo ministre, ūkio ministru ir kitais, mūsų pasiekimais viešai didžiavosi ne tik universiteto rektorius, bet ir prezidentė, žurnalistas Andrius Tapinas, užsienio reikalų ministras, Vilniaus miesto meras ir kiti žymūs žmonės.

Nustebino ir universiteto suorganizuotas pasitikimas oro uoste – mūsų laukė gausus būrys žmonių su plakatais, gėlėmis, muzika ir sveikinimais. Jautėmės pavargę, tačiau laimingi ir vertinami už savo pasiekimus.

– Ką veiki dabar, be plačių mokslinių tyrimų užmojų?

– Šiuo metu tęsiu savo studijas Vilniaus universitete, studijuoju molekulinės biologijos magistrantūroje, atlieku praktiką prof. V. Šikšnio laboratorijoje ir toliau dalyvauju „iGEM“ veikloje. Po konkurso darbai toli gražu nesibaigė.

– Ar siesi savo ateitį su sintetine biologija? Ar dirbsite kartu su komanda ir toliau?

– Dar anksti galvoti apie ateities planus su komanda. Visų pirma norime grįžti į mokslus ir atsiskaityti už praleistus darbus, kurių per tris mėnesius susikaupė nemažai. O kaip viskas susiklostys ateityje, pažiūrėsime. Galbūt vieną dieną ateis laikas ir pirmajam Lietuvoje sintetinės biologijos startuoliui?

– Kas toliau? Kuo dar žadi mus nustebinti?

– Artimiausiuose planuose – mokslai ir, jei pasitaikys tokia galimybė, nauji įdomūs projektai. Niekada nesistengiu nieko stebinti. Darau tai, kas teikia malonumą, ir stebiu, kas iš to išeina. Smagu, kad mano darbai atneša naudos bei džiaugsmo ir aplinkiniams. Tai leidžia pajusti, kad darau kažką prasmingo, ir įkvepia naujiems iššūkiams. Viliuosi neprarasti to entuziazmo ir naivaus smalsumo, kuris leidžia patirti atradimų džiaugsmą vis iš naujo!

www.alfa.lt