Pagal seksualinių mažumų teises Lietuva su Latvija dalijasi 39-40 vietas tarp 49 Europos šalių, rodo naujas tyrimas.

Pernai Lietuvai šiame tyrime teko 39 vieta.

Tarptautinės LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų) teisių organizacijos „ILGA-Europe“ paskelbtoje apžvalgoje Estija kartu su Albanija pasidalino 23-24 vietas, pranešė nevyriausybininkai.

„2016 metais Lietuvos įstatymų leidėjai neišnaudojo galimybių sustiprinti LGBTI asmenų teisinę apsaugą. Rugsėjį patvirtintas atnaujintas Darbo kodeksas, kurio nuostatos neapsaugo translyčių asmenų nuo diskriminacijos darbo rinkoje. Lietuvos Vyriausybė nesiėmė jokių proaktyvių veiksmų siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje L. prieš Lietuvą“, – pabrėžiama „ILGA-Europe“ pristatytoje metinėje ataskaitoje.

Šių metų apžvalgoje taip pat pastebima, kad Seimui buvo pateikta svarstyti Konstitucijos 38-ojo straipsnio pataisa, įtvirtinanti, jog „Šeima sukuriama sudarius santuoką. […] Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“. Vis dėlto, organizacijos „ILGA-Europe“ teigimu, pernai Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų iniciatyva surengtos seksualinių mažumų bendruomenės eitynės „Baltic Pride 2016“.

Geriausią seksualinių mažumų teisių apsaugos bazę turinčių valstybių penketuką sudaro Malta, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Belgija ir Prancūzija, blogiausiai pagal tai įvertintas Azerbaidžanas, Rusija, Armėnija ir Turkija.

Apžvalgoje įvertinta seksualinių mažumų teisių padėtis 49-iose Europos valstybėse, atsižvelgiant į įstatymus, apibrėžiančius lygybę ir nediskriminavimą, teisinį tos pačios lyties šeimų pripažinimą, kovą su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais, teisinį lyties pakeitimo pripažinimą, susirinkimų, asociacijų ir saviraiškos laisvę, bei galimybę asmenims, persekiojamiems dėl jų seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės, kreiptis prieglobsčio.

BNS.LT